KORUPCIJOS PREVENCIJA

PATVIRTINTA
Tautinių mažumų departamento prie 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus
2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-41



TAUTINIŲ MAŽUMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017-2020 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-2020 metų korupcijos prevencijos programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 2-100 „Dėl Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.
2. Programa pagrįsta teisėtumo, bendradarbiavimo bei skaidrumo principais.
3. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) yra pagrindinė valstybės politiką tautinių mažumų klausimais Lietuvos Respublikos teritorijoje formuojanti institucija, todėl kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas šioje srityje yra Departamento kompetencija.
4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytas sąvokas.

II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ

5. Remiantis 2016 m. Transparency international Lietuvos skyriaus Korupcijos suvokimo indekso (toliau – KSI) tyrimo rezultatais 2012 m. Lietuva pagal KSI užėmė 48 vietą iš 176 valstybių, 2013 m. 43 vietą iš 177 valstybių, 2014 m. 39 vietą, o 2016 m.  38 vietą iš 175 valstybių. Nuo 2012 m. iki 2016 m. Lietuvos KSI pakilo nuo 24 balų iki 59 balų. 2016 m. rugsėjo - spalio mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), duomenimis, nustatyta, kad 56 proc. gyventojų, 32 proc. valstybės tarnautojų ir 35 proc. verslo atstovų korupciją laiko labai rimta problema, ir šie skaičiai padidėjo lyginant su 2014 metais atliktais tyrimais. Vertinant institucijų korumpuotumą, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (neišskiriant atskirų ministerijų) buvo nurodyta kaip viena iš institucijų, kurios labiausiai gali prisidėti prie korupcijos mažinimo. Vadovaujantis abiejų tyrimų rezultatais, Tautinių mažumų departamentas turi sudaryti palankias sąlygas kovai su korupcija savo kompetencijos srityse. Departamente atliktos Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, apklausos duomenimis iš 14 tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis 10 nurodė, kad praneštų apie žinomą korupcijos atvejį, 0 - kad nepraneštų, 4 – atsakė, kad sunku atsakyti. Į klausimą „Ar Jūs girdėjote apie priemones, kurios yra vykdomos mūsų valstybėje vykdant korupcijos prevenciją? 10 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis atsakė, kad girdėjo, 1 atsakė, kad negirdėjo, 2 teigė, jog nežino. Visi apklaustieji atsakė, kad korupcija yra didelė kliūtis valstybės gyvenimui. Tai rodo, kad didžioji dalis apklaustųjų netoleruoja korupcijos pasireiškimo valstybėje ir Departamente, tačiau Departamentas privalo ir toliau vykdyti kryptingą korupcijos prevencijos politiką.
6. Korupcijos apraiškų ar korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir tarnybinių nusižengimų Departamente nenustatyta, tačiau siekiant ir toliau išlaikyti aukštą antikorupcinį lygį, Departamentas parengė šią Programą.
7. Galima išskirti šias korupcijos pasireiškimo prielaidas:
7.1. Bendrąsias:
7.1.1. teisės aktų netobulumas, dažnas jų keitimas;
7.1.2. neskaidrūs sprendimų ir procedūrų procesai bei jų viešumas;
7.1.3. motyvacinės karjeros sistemos nebuvimas;
7.1.4. visuomenės pilietiškumo stoka, kuri apima visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumą ir prieštaringumą, nesipriešinimą korumpuotiems darbuotojams bei piliečių pasyvumą antikorupcinėje veikloje;
7.2. Specialiąsias (pagal Departamentui priskirtas funkcijas):
7.2.1. Pagrindinės atliekamos funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;
7.2.2. Priimami sprendimai, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;
7.2.3. Valstybės tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimas.

III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

8. Programos tikslas – siekti, kad būtų vykdoma kryptinga korupcijos prevencijos politika, sumažintos sąlygos, darančios įtaką korupcijos pasireiškimui, ir tuo užkertamas kelias korupcijos pasireiškimui bei siekti didesnio viešojo sektoriaus sprendimų ir procedūrų skaidrumo, padidinti atskaitingumą visuomenei.
9. Programos tikslui pasiekti numatomi tokie uždaviniai:
9.1. didinti antikorupcinio švietimo sklaidą;
9.2. užtikrinti, kad Departamente ir jo įstaigose nebūtų prielaidų korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms;
9.3. didinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybę ir atskaitomybę;
9.4. siekti užtikrinti informacijos viešumą ir priimamų svarbių sprendimų skaidrumą.
9.5. Programos įgyvendinimo veiksmingumas įvertinamas iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 15 dienos pagal šiuos rodiklius:
9.5.1. įvykdytų Departamento 2017-2020 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių 2017-2020 metams plano (toliau - Priemonių planas), esančio priede, priemonių skaičius (2017 m. - 4, 2018 m.- 10, 2019 m.-5, 2020-5);
9.5.2. kursus korupcijos prevencijos tema išklausiusių ar kituose renginiuose šia tema dalyvavusių Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius (2017 m. - 10, 2018 m. – 14, 2019 m. – 14, 2020 m. – 14).

V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

10. Programos įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja Departamento direktoriaus įsakymu paskirtas Departamento valstybės tarnautojas.
11. Programa įgyvendinama pagal Programos priede pateiktą Priemonių planą, kuriame nustatomi programos uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, vertinimo kriterijai, įvykdymo terminai ir atsakingi vykdytojai. Priemonių planas yra neatskiriama programos dalis.
12. Programos Priemonių plano vykdytojai iki kiekvienų metų sausio 25 d. pateikia Departamento direktoriaus įsakymu paskirtam valstybės tarnautojui informaciją apie priemonių vykdymo eigą ir jų veiksmingumą.
13. Priemonių plano projektą ir prireikus Programos pakeitimo projektus rengia Departamento direktoriaus įsakymu paskirtas valstybės tarnautojas.
14. Programa bei Priemonių planas gali būti keičiami atsižvelgiant į visuomenės pasiūlymus, pastabas, pateiktas Komisijai raštu.
15. Departamento korupcijos prevencijos 2017-2020 metų priemonių įgyvendinimo 2017-2020 metais veiksmingumo ataskaita tvirtinama Departamento direktoriaus įsakymu.
16. Netinkamas Programos ar Priemonių plano vykdymas, neteisingos informacijos asmenims, kontroliuojantiems Programos ar Priemonių plano įgyvendinimą, pateikimas ar jos nepateikimas, Programoje ar Priemonių plane nustatytų terminų nesilaikymas ar kiti pažeidimai užtraukia tarnybinę arba drausminę atsakomybę.

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Programa įgyvendinama iš Departamentui atitinkamiems metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
18. Programa bei Priemonių planas bei jų projektai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, Departamento internetinėje svetainėje.

TAUTINIŲ MAŽUMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017-2020 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2017-2020 METAMS PLANAS

Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė.
Korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;
2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;
3) tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros sistema;
4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;
5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);
6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių asignavimų valdytojas;
7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;
8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija).

Detali informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą korupcijos rizikos analizę

 

PATVIRTINTA
Tautinių mažumų departamento prie 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 
direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. 
įsakymu Nr. ĮV-42

TAUTINIŲ MAŽUMŲ DAPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Departamento teisės aktų projektų rengėjų ir vertintojų antikorupciniu požiūriu Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atliekamo norminių teisės aktų projektų (toliau – teisės aktų projektai) antikorupcinio vertinimo tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas – teisės aktų projektų vertinimas, siekiant nustatyti jais numatomo teisinio reguliavimo trūkumus, dėl kurių gali susidaryti sąlygos korupcijai pasireikšti.
2.2. Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas – Departamento valstybės tarnautojas ar Departamento darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
2.3. Teisės akto projekto vertintojas antikorupciniu požiūriu (toliau – teisės akto projekto vertintojas) – Departamento darbuotojas(-ai) (padalinys), atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę.
3. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme.

II SKYRIUS
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

4. Teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka teisės akto projekto vertintojas. Teisės akto projekto vertintojui negali būti pavedama atlikti jo rengto teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo. Jei teisės akto projektą rengia teisės akto projekto vertintojas, Departamento direktorius paveda to teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlikti kitam Departamento darbuotojui.
5. Departamento teisės akto, kuris yra skelbtinas Teisės aktų registre (TAR), projekto kopiją rengėjas siunčia teisės akto projekto vertintojui po to, kai teisės akto projektą vizuoja Departamento tarnautojas, atsakingas už teisės aktų atitiktį nustatytiems turinio, formos, struktūros ir kalbos reikalavimams ir Departamento tarnautojas, atsakingas už Departamento teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir kitiems galiojantiems teisės aktams.
6. Teisės akto projekto vertintojas, atlikdamas teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, analizuoja jo turinį, vertina jį pagal teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje, kurios forma pateikta priede, nurodytus antikorupcinio vertinimo kriterijus (toliau – kriterijai), prognozuoja, kaip teisės akto projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas atsirasti ar plisti korupcijai. 
7. Teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas.

III SKYRIUS
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMOS RENGIMAS IR TEIKIMAS

8. Atlikęs teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir nustatęs teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, teisės akto projekto vertintojas užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą ir pateikia ją teisės akto projekto tiesioginiam rengėjui. 
9. Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas, įvertinęs teisės akto projekto vertintojo nustatytus vertinto teisės akto projekto trūkumus antikorupciniu požiūriu, patikslina teisės akto projektą pagal teisės akto projekto vertintojo pastabas ir pasiūlymus ir (arba) atitinkamoje teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos grafoje pateikia savo argumentus dėl teisės akto projekto vertintojo pateiktų pastabų ir pasiūlymų, su kuriais nesutinka, taip pat pateikia pažymą ir patikslintą teisės akto projektą teisės akto projekto vertintojui.
10. Teisės akto projekto vertintojas atitinkamoje teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos grafoje pažymi, ar teisės akto projekto tiesioginio rengėjo pataisų pakanka korupcijos atsiradimo rizikai mažinti. Nuostatas, kurių pataisymų, teisės akto projekto vertintojo nuomone, nepakanka, ir konkrečius jų vertinimo kriterijus teisės akto projekto vertintojas išvardija teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos preambulėje.
11. Teisės akto projekto vertintojo ir teisės akto projekto tiesioginio rengėjo užpildyta teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma kartu su teisės akto projektu pateikiama Departamento direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo teisės aktą priimančiam subjektui. 
12. Atlikus teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir nenustačius teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, teisės akto projekto vertintojas užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu pateikia ją Departamento direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo teisės aktą priimančiam subjektui. 
13. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama kaip lydimasis teisės akto projekto dokumentas ir paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

IV SKYRIUS
PAKARTOTINIS TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

14. Kai derinant teisės akto projektą su kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigomis, asociacijomis ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis jame atsiranda naujų pagal nustatytus kriterijus nevertintų nuostatų arba pakeičiamos antikorupciniu požiūriu jau vertintos teisės akto projekto nuostatos, arba kai teisės akto projekto nuostatos, kurioms nustatyti kriterijai nebuvo aktualūs antikorupcinį vertinimą atliekant pirmą kartą, pakeičiamos taip, kad minėti kriterijai tampa joms aktualūs, teisės akto projekto tiesioginis rengėjas pateikia jį teisės akto projekto vertintojui pakartotiniam antikorupciniam vertinimui atlikti. 
15. Pakartotinis teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas atliekamas Taisyklių II ir III skyriuose nustatyta tvarka.

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMA

PAREIGYBIŲ, Į KURIAS PRIEŠ SKIRIANT ASMENĮ, NUMATYTA PRIVALOMA TVARKA PATEIKTI RAŠYTINĮ PRAŠYMĄ SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBAI, VADOVAUJANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIU, SĄRAŠAS
 

Eil.
Nr.
Valstybės
institucijos
(įstaigos, įmonės)
pavadinimas
Struktūrinio padalinio pavadinimas Pareigybės pavadinimas Vadovo, skiriančio asmenį į pareigas, pareigybės pavadinimas
1. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyrius Vedėjas Departamento direktorius
  Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyrius Vedėjas Departamento direktorius
2. Įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės   Direktorius Departamento direktorius


 

Asmeniu, atsakingu už korupcijos prevenciją ir jos kontrolę 2017 m. spalio 18 d. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-40 paskirtas Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Šliažas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-05-31