Balandžio 8-oji - Tarptautinė romų diena

Data

2017 04 07

Įvertinimas
0
DSC02628.JPG

Balandžio 8-ąją minima Tarptautinė romų diena. 1971 m. balandžio 8 d. pirmą kartą Londone susirinko Pasaulinis romų kongresas. Kongreso metu buvo įkurta romams atstovaujanti tarptautinė organizacija „Union Romani Internationale“, o balandžio 8-oji paskelbta Tarptautine romų diena. Oficialiai ši diena buvo paskelbta po 19 metų – 1990 metais. Tai buvo padaryta per ketvirtąjį Pasaulinį romų kongresą Lenkijoje.

Šiandieną Lietuvos romų bendruomenė organizuoja Pasaulinės romų dienos minėjimą LR Seime. Renginio pradžia - 13:00 val.

Šis renginys – tai kvietimas atsigręžti į romus, jų bendruomenės gyvenimą Lietuvoje bei Europoje. Konferencijoje bus pristatoma romų bendruomenių padėtis Lietuvoje, aptariamos pagrindinės integracijos į Lietuvos visuomeninį gyvenimą aktualijos. 

Ką turėtume žinoti apie romų tautinę mažumą Lietuvoje?

2011 m. vykusio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2115 romų tautybės žmonių, kurie sudarė 0,07 proc. visų mūsų šalies gyventojų.  Nuo 1989 m. romų skaičius šalyje tolygiai mažėja.

Romai daugiausiai gyvena miestuose. 2011 m. miestuose gyveno 81 proc. romų, o kaimo vietovėse 19 proc. Daugiausia romų yra apsistoję Vilniuje (38 proc.), dauguma jų (apie 400 asmenų) – Vilniaus miesto Kirtimų mikrorajone, Kaune (23 proc.), Šiauliuose (11 proc.), Marijampolėje (10 proc.) ir Panevėžyje (7 proc.).

Romų tautinės mažumos amžiaus struktūra yra išskirtinė visos šalies kontekste – šioje grupėje itin didelę dalį – net 49 proc. visų romų tautybės žmonių sudaro vaikai ir jaunimas iki 20 metų (bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje vaikai ir jaunimas (0–19 metų) sudaro 22 proc. visų Lietuvos gyventojų).

Gyventojų ir būstų surašymų, atliktų 2001 ir 2011 metais, duomenys atskleidė svarbius išsilavinimo pokyčius – 2011 m. romų tautybės žmonių išsilavinimas augo. Neraštingų ir nebaigusių pradinės mokyklos asmenų skaičius sumažėjo nuo 26 iki 10 proc., išaugo pradinį išsilavinimą turinčių žmonių dalis nuo 31 iki 42 proc., daugėjo ir pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius nuo 15 iki 29 proc.  

Apie romus sunku kalbėti kaip apie vieną tautą, nes jie kalba skirtingais dialektais ir laikosi ne vienodų paprotinių teisių normų. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys romai yra trijų etninių grupių, kurias jie patys vadina nácijomis: istorinė ir pati gausiausia Lietuvos romų etninė grupė, save vadinanti Lietuvos romais. Šiai grupei dėl gyvenimo būdo, papročių bei dialekto panašumo priskirtini Vilniaus krašto romai; pasienio su Latvija srityse gyvenantys Latvijos romai ir kotliárai – po II-ojo pasaulinio karo iš Besarabijos (dab. Moldavijos teritorija) į Lietuvą atsikėlę romai.

Lietuvos valstybės dėmesys tautinėms mažumoms ir kokybiškai naujos teisinės ir praktinės galimybės bei aplinkybės paskatino pačius romus spręsti savo problemas, burtis į organizacijas ir bandyti integruotis į visuomenės gyvenimą. Pirmoji nevyriausybinė romų organizacija „Lietuvos čigonų bendrija“ susikūrė 1992 m. Šiuo metu aktyvią veiklą vykdo 7 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija ,,Čigonų laužas“, Lietuvos čigonų bendrijos ,,Čigonų laužas“ Šalčininkų rajono skyrius, ,,Romų integracijos namai“, VšĮ „Sare Roma“, ,,Romų integracijos centras“, ,,Vilniaus čigonų bendrija“ ir ,,Lietuvos romų bendruomenė“.

Kompleksiškai romų problemos buvo pradėtos spręsti  nuo 2000 metų, kai buvo patvirtinta pirmoji romų integracijos į Lietuvos visuomenę programa. Šiuo metu įgyvendinamas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų planas.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendina Europos Komisijos lėšomis finansuojamą projektą ,,Vietinės romų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“, skirtą skatinti romų bendruomenių ir savivaldybių bendradarbiavimą bei užtikrinti savitarpio dialogą, sprendžiant romų tautinei mažumai aktualius klausimus socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitose srityse. Projekte dalyvaujančiose savivaldybėse veikia apmokyti romų atstovai – tarpininkai tarp vietinių romų bendruomenių ir savivaldybių institucijų. Tarpininkai padeda romams komunikuoti su valstybės institucijų atstovais, asistuoja jiems tvarkant reikalus valstybinėse ir privačiose institucijose, padeda spręsti kitas kasdienio gyvenimo problemas, vykdo švietimo ir prevencijos programas.