Festivalyje „Būtent!“ buvo diskutuojama apie tai, ar nekaltumo prezumpcija yra taikoma tautybei

Data

2018 09 10

Įvertinimas
0
18.jpg

Rugsėjo 8 d. Birštone, diskusijų festivalyje „Būtent!“ vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuota diskusija „Nekaltumo prezumpcija. Ar taikoma tautybei“. Dalyviai diskutavo apie tai, ar etiškai elgiasi žiniasklaidos priemonės, akcentuodamos įtariamųjų tautybę, kaip ši žinia pasiekia visuomenės informavimo priemones, ar reikalinga nurodyti tautybę teismo nuosprendžiuose ir kituose procesiniuose dokumentuose, ir kaip tai įtakoja stereotipų atsiradimą mūsų visuomenėje.

Diskusijoje dalyvavo Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė,  Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Romų intelektualų asociacijos pirmininkas Gopalas Michailovskis, visuomeninės organizacijos „Mūsų dialogas“ pirmininkė Larisa Dmitrijeva ir svečias iš Latvijos, Latvijos nacionalinės romų kultūros asociacijos pirmininkas, buvęs Tarptautinės romų sąjungos pirmininkas Normunds Rudevičs. Diskusiją moderavo portalo DELFI rusiškosios versijos redaktorius Olegas Jerofejevas.

„Manome, kad tautybės akcentavimas neigiamame kontekste bei teisėsaugos suvestinėse ne tik neduoda jokios pridėtinės vertės teisėsaugos institucijoms bet ir kiršina mūsų visuomenę. Juk nusikaltimams ar nusižengimams įtaką daro ne tautybė, o socialinė aplinka, kurioje žmonės gyvena arba yra priversti gyventi. Dažnai tiek žiniasklaida, tiek visuomenė yra linkę nepastebėti ir neakcentuoti tautybės kalbėdami apie teigiamus dalykus – pasiekimus sporte, mene, kultūroje ar versle – visi norime tapatintis su laimėtojais. Tačiau aprašant nusikaltimus tautybė dažnai yra minima tyčia, nors kartais net nesigilinama į tai, kad kalbama ne apie tautybę, o apie pilietybę. Tokia situacija menkina tautinių mažumų atstovus, diskriminuoja juos. Departamentas ėmėsi veiksmų ne tik siekdamas šviesti visuomenę bei bendradarbiauti su žurnalistais, bet ir norėdamas pakeisti galiojančias teisės normas, reikalaujančias nurodyti tautybę procesiniuose dokumentuose“, – sako Departamento direktorė V. Montvydaitė.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdydamas nuolatinę žiniasklaidos priemonėse pasirodančios informacijos apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas stebėseną ir analizę, pastebi, kad dažnai, aprašant nusikaltimus arba nusižengimus padariusių asmenų veikas, visuomenės informavimo priemonėse pabrėžtinai yra akcentuojama nelietuvių kilmės asmenų tautybė. Informacija apie žmonių tautybę žiniasklaidos šaltiniams tampa prieinama dėl reikalavimo tam tikruose teisėsaugos institucijų bei teismų procesiniuose dokumentuose nurodyti asmens tautybę, kylančio iš Baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnio normos, reikalaujančio įžanginėje nuosprendžio dalyje be kitų duomenų nurodyti kaltinamojo tautybę.

Departamentas laikosi nuomonės, kad reikalavimas nurodyti asmens tautybę teisiniuose dokumentuose galimai yra perteklinis, gali būti diskriminacinio pobūdžio ir pažeisti pagrindinio tautinių mažumų teises Lietuvoje garantuojančio teisės akto – 2000 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, todėl šiuo metu pradėtos konsultacijos su suinteresuotomis institucijomis dėl šio reikalavimo atsisakymo.