Lietuvoje minima Tarptautinė romų diena

Data

2019 04 08

Įvertinimas
0
Flag_of_the_Romani_people.jpg

Balandžio 8-ąją minint Tarptautinę romų dieną, Tautinių mažumų departamentas sveikina Lietuvos romų bendruomenę. Tarptautine romų diena buvo paskelbta 1971 m. vykusiame Pasauliniame romų kongrese Londone, kuomet buvo įkurta romams atstovaujanti tarptautinė organizacija „Union Romani Internationale“. Oficialiai ši diena buvo paskelbta 1990 metais ketvirtajame Pasauliniame romų kongrese Lenkijoje.

Šia proga Lietuvos Respublikos Seime buvo pristatyta Lietuvos Romų bendruomenės 2018-ųjų metų veiklos ataskaita, o ateinantį savaitgalį Vilniuje vyks virtinė nuotaikingų renginių.

Balandžio 14 d. pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis festivalis „Gypsy fest“. 13 val. Nuo Vilniaus Lukiškių aikštės pajudės teatralizuotos eitynės Gedimino prospektu. Eitynėse dalyvaus flamenko, rytietiškų šokių, romų šokių šokėjos, latvių ansamblis „Ame Roma“, čekų ansamblis „Skupina Imperio“, rumunų ansamblis „Gypsy Fest“, Marijampolės, Panevėžio, Kybartų, Šiaulių vaikų romų kolektyvai etc. Eisenos dalyvių tarpe romų šokėjos šoks bei kvies prisijungti praeivius ir visus kitus piliečius. Persirengę čigonais eis lietuvių šokių ansambliai. Visi norintys bus kviečiami įsijungti į smagią eiseną. Katedros aikštėje dalyvių lauks sveikinimo žodžiai, linksmas koncertas, bei tikros čigoniškos vaišės.

20 val. visi, neabejingi čigoniškiems ritmams, kviečiame į siautulingą koncertą muzikiniame teatre „Legendos klubas“. Šventinę nuotaiką čia kurs ir savo dainas Jums dovanos dainingieji Lietuvos romai – Radži, „Sare Roma“, „Romanik“ bei svečiai „Skupina Imperio“ (Čekija), „Roma Fest“ (Rumunija), „Ellada“ (Vokietija), „Ame Roma“ (Latvija), „Rakia Klezmer Orkestar“ ir kiti.

Šiuo renginiu siekiama parodyti, jog romų bendruomenė yra puoselėjanti savo vertybes ir tradicijas, ir tuo pačiu atvira visiems; siekianti stiprinti tautinių bendruomenių kultūrinius ryšius, stiprinti lietuvių bei romų kultūrinį bendradarbiavimą. Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai ryškūs kultūrų skirtumai neleidžia pažinti kitų kultūrų, neskatina bendruomeniškumo, sąlygoja atskirtį.

„Romų bendruomenė nuolat susiduria su išankstine neigiama nuomone, atstūmimu, tad šiuo projektu siekiama naujo požiūrio į tautų bendruomeniškumą bei kultūrų dialogą. Laikas išsklaidyti mitus bei stereotipus apie mus, romus. Mes kviečiame jus per bendrus renginius, per muziką, per bendravimą pažinti mūsų kultūrą, išgirsti mūsų skleidžiamą žinią, pajausti mūsų dvasią,“– nuoširdžiai sako dainininkas Ištvanas Kvik.

Ką turėtume žinoti apie romų tautinę mažumą Lietuvoje?

2011 m. vykusio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2115 romų tautybės žmonių, kurie sudarė 0,07 proc. visų mūsų šalies gyventojų.  Nuo 1989 m. romų skaičius šalyje tolygiai mažėja.

Romai daugiausiai gyvena miestuose. 2011 m. miestuose gyveno 81 proc. romų, o kaimo vietovėse 19 proc. Daugiausia romų yra apsistoję Vilniuje (38 proc.), dauguma jų (apie 400 asmenų) – Vilniaus miesto Kirtimų mikrorajone, Kaune (23 proc.), Šiauliuose (11 proc.), Marijampolėje (10 proc.) ir Panevėžyje (7 proc.).

Romų tautinės mažumos amžiaus struktūra yra išskirtinė visos šalies kontekste – šioje grupėje itin didelę dalį – net 49 proc. visų romų tautybės žmonių sudaro vaikai ir jaunimas iki 20 metų (bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje vaikai ir jaunimas (0–19 metų) sudaro 22 proc. visų Lietuvos gyventojų).

Gyventojų ir būstų surašymų, atliktų 2001 ir 2011 metais, duomenys atskleidė svarbius išsilavinimo pokyčius – 2011 m. romų tautybės žmonių išsilavinimas augo. Neraštingų ir nebaigusių pradinės mokyklos asmenų skaičius sumažėjo nuo 26 iki 10 proc., išaugo pradinį išsilavinimą turinčių žmonių dalis nuo 31 iki 42 proc., daugėjo ir pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius nuo 15 iki 29 proc.  

Apie romus sunku kalbėti kaip apie vieną tautą, nes jie kalba skirtingais dialektais ir laikosi ne vienodų paprotinių teisių normų. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys romai yra trijų etninių grupių, kurias jie patys vadina nácijomis: istorinė ir pati gausiausia Lietuvos romų etninė grupė, save vadinanti Lietuvos romais. Šiai grupei dėl gyvenimo būdo, papročių bei dialekto panašumo priskirtini Vilniaus krašto romai; pasienio su Latvija srityse gyvenantys Latvijos romai ir kotliárai – po II-ojo pasaulinio karo iš Besarabijos (dab. Moldavijos teritorija) į Lietuvą atsikėlę romai.

Lietuvos valstybės dėmesys tautinėms mažumoms ir kokybiškai naujos teisinės ir praktinės galimybės bei aplinkybės paskatino pačius romus spręsti savo problemas, burtis į organizacijas ir bandyti integruotis į visuomenės gyvenimą. Pirmoji nevyriausybinė romų organizacija „Lietuvos čigonų bendrija“ susikūrė 1992 m. Šiuo metu aktyvią veiklą vykdo 7 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija ,,Čigonų laužas“, Lietuvos čigonų bendrijos ,,Čigonų laužas“ Šalčininkų rajono skyrius, ,,Romų integracijos namai“, VšĮ „Sare Roma“, ,,Romų integracijos centras“, ,,Vilniaus čigonų bendrija“ ir ,,Lietuvos romų bendruomenė“.

Kompleksiškai romų problemos buvo pradėtos spręsti nuo 2000 metų, kai buvo patvirtinta pirmoji romų integracijos į Lietuvos visuomenę programa. Šiuo metu įgyvendinamas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų planas.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendina Europos Komisijos lėšomis finansuojamą projektą ,,Vietinės romų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“, skirtą skatinti romų bendruomenių ir savivaldybių bendradarbiavimą bei užtikrinti savitarpio dialogą, sprendžiant romų tautinei mažumai aktualius klausimus socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitose srityse. Projekte dalyvaujančiose savivaldybėse veikia apmokyti romų atstovai – tarpininkai tarp vietinių romų bendruomenių ir savivaldybių institucijų. Tarpininkai padeda romams komunikuoti su valstybės institucijų atstovais, asistuoja jiems tvarkant reikalus valstybinėse ir privačiose institucijose, padeda spręsti kitas kasdienio gyvenimo problemas, vykdo švietimo ir prevencijos programas.