Lietuvoje šeštą kartą paminėta Tautinių bendrijų diena

Data

2019 05 21

Įvertinimas
2
DSC_0095.JPG

Gegužės 21 d. Lietuvoje buvo minima Tautinių bendrijų diena. Šios dienos ištakos siekia 2001 m., kai UNESCO priėmė Visuotinę kultūrų įvairovės deklaraciją, po metų gegužės 21-oji UNESCO sprendimu buvo paskelbta Pasauline kultūrų puoselėjimo diena, o 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją paskelbė Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas mūsų valstybės siekį išsaugoti visų joje gyvenančių tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Lietuva – valstybė su vertinga daugiataučio ir daugiakultūrinio sugyvenimo patirtimi. Ši patirtis itin vertinga globalizacijos ir didelio žmonių judėjimo sąlygomis. Jeigu 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių atstovai, tai 2011 metų surašymo duomenimis – 154 tautybių atstovai. Tai sudaro apie 15 proc. šalies gyventojų.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė pabrėžia, kad trys ketvirtadaliai svarbiausių pasaulio konfliktų turi kultūrinį aspektą, todėl Lietuvos tautinių bendrijų kasdienė veikla, kultūrinių tradicijų puoselėjimas yra minkštoji galia, mūsų šalies taikos garantas ir sargas. „Tautinių mažumų pasirinkimas puoselėti savo tautos kultūras Lietuvoje, kuria kokybiškai naują dydį – Lietuvos tautinių bendruomenių tradicijas. Tai ne tik formuoja priklausymo kaip tautai, taip ir valstybei jausmą, bet ir padeda visuomenės nariams suvokti bendruomenės vienybės reikšmę“, – sako V. Montvydaitė.

Lietuvos valstybė nuo pat įsikūrimo ir Nepriklausomybės atgavimo skyrė dėmesį savo tautinėms bendrijoms.  1918 m. lapkričio 11 d. sudarytoje pirmojoje vyriausybėje, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, buvo du ministrai be portfelio – žydų ir gudų reikalams. Ministrų be portfelio postai išliko maždaug iki 1924 metų. Tautinių mažumų atstovai buvo renkami Seimų nariais, į savivaldybių tarybas, dalyvavo šalies valdymo struktūrose.

1989 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo priimtas Tautinių mažumų įstatymas (pataisytas ir papildytas 1991 m. sausio 29 d.), o prie Vyriausybės įkurta speciali institucija – Tautybių departamentas. Tai buvo pirmieji ir vieninteliai tokio pobūdžio dokumentai ir įstaigos tuometinėje Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu prie tautinių mažumų politikos formavimo prisideda 2015 m. atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Šiemet, minint Tautinių bendrijų dieną, Vilniaus rotušėje vyko iškilmingas renginys, kuriame buvo pagerbti nusipelnę Lietuvos tautinių bendrijų atstovai. Renginyje dalyvavo ir tautinių bendrijų atstovus sveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.

Tautinių mažumų departamento apdovanojimai ir garbės ženklai buvo įteikti Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkei Liučijai Bartkienei, poetų ir rašytojų, rašančių rusų kalba Lietuvoje literatūrinio susivienijimo „LS Logos“ pirmininkui Vladimirui Koltsovui, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui Jelizavetai Lichtinšain, Lietuvos uzbekų bendrijos „Pachtakor“ pirmininkei Kuisin-oi Zujienei, Baltijos regiono romių asociacijos vadovei Vaivai Poškaitei-Tomaševič, LRT KLASIKA Lietuvos baltarusiams skirtos radijo laidos „Tuteišy čas“ redaktoriui ir vedėjui Andrejui Starovoitovui, Kauno apskrities trečiojo amžiaus universiteto Kultūros ir istorijos fakulteto dekanei Daliai Poškienei, Visagino totorių bendrijos tarybos nariui, Visagino kultūros centro Totorių folkloro ansamblio „Miras“ dalyviui Rafailui Glimzyanovui, klubo „Družba“ pirmininkei Larisai Jesaulenko, Klaipėdos armėnų bendruomenės „VAN“ nariui Garnikui Kazarjanui, Vilniaus vokiečių bendruomenės narei Jūratei Kierienei, ansamblio „Nadežda“ solistui Anatolijui Kiseliovui, ansamblio „Nadežda“ vadovei Nelei Kolčuginai, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ narei Liudmilai Kudinai, Lietuvos poetų regiono MAPP koordinatorei, kultūrinių renginių vedėjai, poetei, publicistei, vertėjai Olgai Riabininai, Vilniaus latvių draugijos narei Ritai Upitei.