Palangoje vyko XVIII vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla-meistriškumo kursai „Tradicija“

Data

2018 07 03

Įvertinimas
0
01.JPG

Birželio 23 – liepos 1 d. Palangoje vyko XVIII tarptautinė vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Tradicija“. Stovykla – ypatinga muzikos, šokio ir taikomojo meno kūrybinė erdvė, tampanti puikia galimybe Lietuvos pedagogams stebėti žymiausių Rusijos profesorių darbą bei aiškintis iškylančias problemas dirbant su vaikais ir jaunimu. Ši, daugybę metų veikianti stovykla yra ne tik galimybė vaikams turiningai pailsėti Baltijos pajūryje, atskleisti talentus savoje tautinėje aplinkoje, bet ir unikali eksperimentų erdve bei meistriškumo kursai pedagogams.

Dėstytojams, nuosekliai kėlusiems kvalifikaciją stovykloje, išduodami Lietuvos Respublikos pripažįstami sertifikatai.

Į stovyklą jau daugybę metų susirenka vaikų, jaunimo ir suaugusių folkloro kolektyvai, pavieniai  kolektyvų dalyviai ir vadovai, muzikos, liaudies choreografijos, dailės mokytojai, ikimokyklinio ugdymo specialistai, pedagogai ir visi besidomintys tradicine liaudies kultūra iš Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Tarp šių šalių jau susiklostė nuolatiniai kultūriniai ryšiai, nuolat rengiami bendri projektai. Šiemet „Tradicija“ susidomėjo tautiečiai iš Vakarų Europos šalių. Nuolat besiplečianti stovyklos „Tradicija“ dalyvių geografija liudija apie renginio žinomumą ir vertę.

Visą savaitę pedagogai iš Lietuvos, Gruzijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dirbo su Lietuvos įvairių tautų vaikais ir jaunimu. Vaikai ir jaunimas, suskirstyti į nedideles grupes, mokėsi įvairių šalių tradicinio dainavimo ypatybių, vaikinai rungtyniavo išmokdami vis įvairesnes ir sudėtingesnes solinio šokio (pliaska) figūras, gilinosi į ratelių (chorovod) vedimo ne tik muzikines ar choreografines subtilybes, bet ir atlikimo metu susidarančios sociokultūrinių tarpasmeninių ryšių erdvės ypatumus. Tradicinė daina, šokis, rateliai – tai unikali priemonė sociumo darnai kurti: kiekviename grupinės raiškos tradicinės kūrybos momente gabesnis, stipresnis – atsakingas už mažiau gebantį, kūrybos ir meninių galių dalijimasis sukuria ypatingą, sakralią ir unikalią tuo momentu vykstančio kūrybinio proceso erdvę. Tokia patirtis išlieka ir išvykus iš stovyklos, sukuria prielaidas tęstiniams kūrybiniams ryšiams tarp kolektyvų ir pavienių asmenybių, inspiruoja naujų kūrybinių kultūros židinių, pagrįstų tautos tradicijų pažinimu, atsiradimą.

Teoriniuose užsiėmimuose pedagogai ir jaunimas turi galimybę susipažinti su naujausių įvairių šalių etnomuzikologų, etnochoreologų pasiekimų taikymų praktinėje veikloje. Tai būtina, nes šiuolaikinis žmogus, gyvenantis globaliame pasaulyje, persmelktas informacijos ir įvairių patirčių srautų nebeturi galimybės senosios kultūros perimti taip, kaip ji būdavo perimama tradiciškai – augant žemdirbių aplinkoje, klausant tėvų ir senelių išminties. Keičiantis sociokultūrinėms aplinkybėmis tradicinė kultūra taip pat keičiasi, jos perėmimo būdai prisitaiko prie laikmečio. Tai, ką žmogus išmokdavo palaipsniui, nuosekliai, dabar tenka perteikti koncentruotai, rasti būdų kurie leistų per trumpą laiką įgyti garsinę, erdvės valdymo ir tarpusavio bendravimo patirtį. Tai nėra lengva nei pedagogams, nei jaunimui ar vaikams, bet tas nuolat rusenantis kiekvieno pasąmonėje noras suprasti „iš kur aš“, „kur mano šaknys?“, „kuo aš unikalus ir kokiai bendruomenei priklausau?“, padeda įveikti visas kliūtis. 

Į šiuos pamatinius žmogaus gyvenimo klausimus atsakymus turi tradicinė kultūra. Atsakymų į nuolat iškylančius klausimus bei tradicijos raiškos būdų stovyklos pedagogai ieškojo kartu seminare ,,Darbo su tautinių mažumų vaikų ir jaunimo folkloro ansambliais metodika“. Kaip atrasti kelią į vaiko, jaunuolio širdį, kad per šimtmečius paveldėta protėvių kultūra taptų jo raiškos dalimi, suteikti jam galimybę skleisti savo talentą, ugdyti pamatines žmogiškąsias vertybes. Kelias į tai sudėtingas ir įvairus. Jis priklauso nuo turimų resursų: pedagogų, sociokultūrinės aplinkos. Nuolat tokio kelio ieško ir kaskart daro naujus atradimus Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijios centro, Vilniaus rusų folkloro centro, Slavų tradicinės muzikos mokyklos pedagogai ir stovyklos organizatoriai Irena ir Nikolajus Zacharovai.

Užaugo ir tapo mokyklos pedagogais pirmoji ansamblio „Arinuška“ karta – Irma Fedaravičiūtė, Arina Zacharova, Katerina Gavrilova, Julija Morozova, Viktor Žabrov, Romina Matesovičiūtė, Edvard Bilan, Julija Malyškina ir kt. Šiam darbui didelė paramą suteikė stovykla „Tradicija“ ir tarptautinio pripažinimo sulaukę tradicinės muzikos atlikėjai bei pedagogai, atvykstantys į šią stovyklą: rusų senojo giedojimo grupės „Syrin“ vadovas Andrej Kotov, folklorininkai Sergej Starostin, Jelena Krasnopevceva, Jelena Bessonova, Jelena Boronina, Viktor Solovjev, Ksenija Naumova, Oleg Konšin, Marija Mateiko (Rusija), Tatjana Sopilko Začikevič (Ukraina-Lenkija) ir kt.

2018 m. „Tradicija“ sulaukė ypatingų svečių – etnomuzikologų, ansamblių vadovų – specialistų iš Gruzijos, kurie supažindino dalyvius su daugiabalsio gruziniško dainavimo tradicijomis. Pasaulyje yra nedaug šalių, turinčių tokio aukšto meninio lygio chorinio dainavimo kultūrą, kaip Gruzija. Gruzinų tautos identitetas visiškai atsiskleidžia daugiabalsėje chorinėje dainoje. 2001 m. UNESCO paskelbė gruzinų dainą žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru (lietuviškos sutartinės į šį sąrašą įrašytos 2007 m).

Stovykloje taip pat vyko apvalaus stalo diskusijos tema: „Tradicinės liaudies kultūros padėtis, jos išsaugojimas ir atkūrimas“, vakaronės, buvo galimybė mokytis gaminti tautinio kostiumo detales, veikė videoteka, kurioje vyko folkloro ekspedicinės medžiagos, dokumentinių filmų peržiūros, Palangos gyventojus ir svečius džiugino vakariniai koncertai įvairiose Palangos botanikos sodo erdvėse. Visą turiningą, aštuonias dienas Palangoje trukusį renginį vainikavo iškilminga Vasaros mokyklos uždarymo ceremonija ir folkloro kolektyvų – mokyklos „Tradicija“ dalyvių koncertas grafo Tiškevičiaus rūmuose (Gintaro muziejuje).

Stovyklos „Tradicija“ partneriai – Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 

Varsa Liutkutė Zakarienė