Tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ pristato „World music“ stiliaus kūrinį – kompozitorės Zitos Bružaitės kompaktinį diską „Koliažai“

Data

2018 12 19

Įvertinimas
0
Zita BRUŽAITĖ.JPG

KOLIAŽAI – netelpantis į griežtus žanro ir stiliaus rėmus kūrinys, kuris atspindi kompozitorės Zitos Bružaitės kūrybos paskutinio laikotarpio siekį – kurti monumentalias individualaus žanro kompozicijas (kantorija „Lumen fidei“, 2013, simfortas „Skydas“ (2016), muzikinis epas „...nes ilgiuosi tavęs“ (2016)). Nors terminas „koliažas“ įprastai priskiriamas vizualiajam menui ir reiškia skirtingų technikų susijungimą į vieną visumą, tačiau muzikoje jis gali būti labai organiškas, ypač – Zitos Bružaitės, kuriai nesvetimi stilistiniai persipynimai, kūryboje. Šio kūrinio pagrindą sudaro pakankamai dažnai menininkų eksploatuojama meilės tema, kurios fone kontrapunktu praplaukia žmogaus gimimo, ilgesio ir praradimų temos, t.y., atsispindi asmeniniai, bendruomeniniai ir globalūs tarpusavio ryšiai. Kūrinį sudaro penkios dalys, kurias galima traktuoti kaip rondo t.y., ratu besisukantį ciklą, kuriame keičiamės tik mes, tačiau temos ir emocijos išlieka amžinos.

Apie tai, kaip kilo festivalio ir tokių projektų idėja pasakoja Lietuvos tautinių mažumų etnografijos centro vadovė Irena Zacharova.

„Festivalis pavadintas pravoslavų šventės – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Globėjos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei. Kaip žinia, senovėje šiuo metų laiku, pasibaigus rudens žemės ūkio darbams, prasidėdavo kaimo šventės – keldavo vestuves, rengdavo muges, kurias lydėjo dainos, šokiai ir įvairios linksmybės. Būtent Pokrovo šventės metu, 2004 metų spalio 14 dieną įvyko pirmasis festivalis, o 2009 metai tapo kertiniais festivalio istorijoje. Tuo metu visa šalis ruošėsi svarbiam įvykiui – 2009 metais Vilniui buvo suteikta garbė tapti Europos kultūros sostine. Festivalis „Pokrovskije kolokola“ tapo programos dalimi. Būtent tuo metu gimė idėja kreiptis į kompozitorius ir pamėginti apjungti šiuolaikinę muzikos kalbą ir senovės dvasines vertybes. Visame pasaulyje populiari World music muzikos kryptis Lietuvoje dar nėra plačiai išvystyta. Vienas jos pradininkų Lietuvoje – kompozitorius Linas Rimša, kurio kūryboje pasaulio folkloras užima pagrindinę vietą ir išlaiko savo pirmapradę reikšmę, intelektualiai perpindamas ją su kitais žanrais ir stiliais. Ir būtent Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ buvo pristatyta klausytojams festivalio „Pokrovskije kolokola-2009“ metu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau ir Maskvos tarptautiniuose muzikos namuose. Žymiausi Maskvos muzikantai pavadino tai proveržiu šiuolaikinėje muzikoje. Kompaktinė plokštelė buvo išleista net du kartus, vėliau leidybos teisė buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music. Tokia neabejotina sėkmė įkvėpė organizatorius tęsti pradėtą tradiciją. Taip gimė A. Doinikovo kūriniai „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, G. Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, J. Jurkūno „Iš šio miesto“, L. Rimšos „Moters giesmė“, A. Martinaičio „Sakmė apie gyvenimą“, A. Šenderovo „Dedikacija” – kūriniai, su dideliu pasisekimu pristatyti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Nuolatiniais partneriais – atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras bei žymūs Lietuvos ir kitų šalių dirigentai."