Tautinių bendrijų namuose atidaroma kilnojamoji paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“

2017 09 05
Knygos-virselis-460x320.jpg

Rugsėjo 7 d. 16 val. Tautinių bendrijų namuose vyks kilnojamosios parodos „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvaus Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų. 

Parodai medžiagą rinko, jos koncepciją kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir LR kultūros ministerija. Paroda veiks iki spalio 6 d.

Kilnojamoji paroda pirmąkart eksponuota Nacionaliniame Polocko istorijos ir kraštotyros muziejuje š. m. gegužės 24–25 d. Rugsėjo mėnesį ją bus galima apžiūrėti Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, ir Minske, Baltarusijos NMA Centrinėje mokslinėje J. Kolaso bibliotekoje. Spalio mėnesį ją bus galima pamatyti Vilniaus rotušėje.

Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais, jis Vilniuje išleido Mažąją kelionių knygelę, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos, pasiruošimą kultūros inovacijoms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis minėtos inovacijos pasiekė ir Skoriną, jo aplinką, ir jo tėvynę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. Apie visa tai pasistengta trumpai papasakoti šioje parodoje.

1517–1519 m. Prahoje pasirodžiusi Rusėniškoji Biblija Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras ST knygas Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo Rusėniškąją Bibliją.

Rusėniškoji Biblija yra vertinga ne tik Šventraščio leidimų istorijos požiūriu. Jos tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo aspiracijomis. Rusėniškoji Biblija yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas. Apie visa tai trumpai pasakojama šios parodos stenduose.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus ir Tautinių mažumų departamento informacija