Tautinių bendrijų namuose vyks diskusija, skirta Moldovos ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-erių metų sukakčiai

2017 05 29
1182_586d1b49314483387dac2d68decd043a.jpg

Trečiadienį, gegužės 31 d., išeivius iš Moldovos ir Rumunijos jungianti Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“ organizuoja diskusiją, skirtą Moldovos Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo 25-mečiui „Kodėl pamirštama, kad Lietuvos nepriklausomybę pirma pripažino Moldova?“. Bendrijos nariai didžiuojasi tuo, kad Moldova pripažino Lietuvos Nepriklausomybę septyniais mėnesiai anksčiau už Islandiją – 1990 m. gegužės 31 d. – dar būdama Sovietų Sąjungos nare.

Diskusijoje planuoja dalyvauti Moldovos Respublikos Ambasadorius Lietuvoje Valeriu Frija, Seimo nariai Egidijus Vareikis, Valerijus Simulikas ir Kęstutis Masiulis, Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos Istorijos Instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius, Rytu Europos Studijų Centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas, Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis, Europos Parlamento narių Laimos Andrikienės ir Petro Auštrevičiaus atstovai bei bendrijos „Dačija” nariai ir draugai.

Diskusija vyks Tautinių bendrijų namuose, Raugyklos g. 25, Vilniuje. Pradžia – 16 val.

Moldavų-rumunų bendrija „Dačija“ buvo įkurta 1989 m. vasario mėn. Bendrijos įkūrimą iniciavo Lika Žalakevičienė, Lučija Bartkienė, Vasilė Lupu ir Aleksandru Gyska.     Bendrijos būstinė yra Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose. Čia veikia bendrijos biblioteka, fonoteka bei videoteka. „Dačija“ palaiko ryšius su istorine tėvyne, rumunų bendruomenėmis kitose šalyse, yra Pasaulio rumunų kultūros lygos narė. 2011 m. „Dačijos“ iniciatyva Kryžių kalne pastatytas kryžius su užrašu „Už Moldovos ir Lietuvos šviesią ateitį“. Kryžius pastatytas pažymėti tris svarbias datas: „Dačijos“ veiklos Lietuvoje 20-metį, Moldovos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo 20-metį ir istorinio fakto, jog Moldovos Respublika pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, 20-metį.

Visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 540 moldavai ir 77 rumunai. Bendrijos nariai gyvena Kaune, Vilniuje, Žiežmariuose, Marijampolėje, Elektrėnuose, Kretingos rajone, Pasvalyje, Kėdainiuose.