Už Lietuvos laisvę kovojo visų tautybių žmonės

Data

2018 01 12

Įvertinimas
1
II - 18.jpg
Lietuvos Tautinių bendrijų atstovų kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį, Sovietų Sąjungos Prezidentą Michailą Gorbačiovą ir Pasaulio tautas.

Lietuvai 27-ąjį kartą minint Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, Tautinių mažumų departamentas kviečia prisiminti lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonių indėlį kelyje į Nepriklausomybę.

Tautinių mažumų atstovai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose ir suvažiavimuose nuo pat jo susikūrimo. 1988 metų rugsėjį tautinių bendrijų atstovai susirinko į pasitarimą, kuriame nutarė aktyviai įsijungti į besiformuojančio judėjimo veiklą. Buvo įkurta Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Asociacija aktyviai palaikė dialogą tarp įvairių tautinių bendrijų ir ragino vienytis, siekiant atkurti Lietuvos valstybingumą. 

Pirmieji prie judėjimo už nepriklausomybę prisijungė kultūros ir mokslo atstovai, kiti aktyvistai. 1990 m. kovą rusakalbiams Lietuvos gyventojams leidžiamas laikraštis „Echo Litvy“ išspausdino labai svarbų pareiškimą apie tai, kad Lietuvoje gyvenantys estai, rumunai, rusai, azerbaidžaniečiai, totoriai, žydai, ukrainiečiai, armėnai remia ir sveikina Lietuvos valstybės sprendimą atsiskirti nuo SSRS.

Protestuodama prieš Sausio 13-osios įvykius, Asociacija parašė kreipimąsi į Michailą Gorbačiovą, kurį pasirašė trys tūkstančiai įvairių Lietuvos tautybių žmonių. Šį kreipimąsi į Maskvą vežė Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Petrovas kartu su Alfredu Nazarovu ir Vladimiru Gražuliu. Aukščiausioji Taryba išsiuntė graikų bendruomenės atstovą Nikolajų Medvedevą į Maskvą deryboms. Jo darbas buvo labai svarbus Lietuvai. 

Iškart po kruvinų įvykių, 1991 m. sausį Rusų kultūros centras raštu kreipėsi į Lietuvos rusus ir visus Lietuvos gyventojus. Kreipimesi buvo pateikta neiškraipyta informacija apie tragiškus 1991 sausio 13-osios įvykius Vilniuje prie Televizijos ir radijo komiteto.

1991 m. Lietuvos tautinių bendrijų atstovų kreipimesi į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį, Sovietų Sąjungos Prezidentą Michailą Gorbačiovą, pasaulio tautas, buvo rašoma: „<...> Mes, Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų atstovai <...>. Protestuojame prieš veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką ir reikalaujame nedelsiant sustabdyti sovietinės kariuomenės smurtą <...> ir skubiai sėsti už derybų stalo su teisėta mūsų Respublikos Vyriausybe“.

Rusų ir ukrainiečių kalbomis taip pat buvo kreiptasi į sovietų armijos karius bei SSSR Aukščiausiosios tarybos tautybių tarybos pirmininko pavaduotoją B. Oleiniką. Sovietų karių buvo prašoma nekelti ginklo prieš taikius Nepriklausomybę ginančius Lietuvos piliečius.

Šiemet, minint Laisvės gynėjų dieną, sausio 12 d. pavakare iki pat vėlaus vakaro Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bus atviros lankytojams. O greta Seimo rūmų esančioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo vidudienio iki vakaro vyks Neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui. 

Vakare Atminimo laužai suliepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje. Vilniaus televizijos bokšte tuo metu vyks Virtualios realybės projekto „Laisvės kodas 13“ pristatymas.

Prie Atminimo laužo Nepriklausomybės aikštėje vyks Sąjūdžio valanda, sostinės Šv. Jonų bažnyčioje - koncertas „In memoriam“. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje susitiks parlamento gynėjai.

Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“. Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Posėdžio metu bus teikiama Laisvės premija. 

Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Po šios ceremonijos Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.

Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsis neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui 

Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.