Azerbaidžaniečiai

2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 648 azerbaidžaniečiai: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Utenoje ir kt.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvos ir Azerbaidžano visuomeniniai, istoriniai, kultūriniai, literatūriniai ryšiai siekia XIX a. pirmąją pusę. Po Antrojo pasaulinio karo bei vėliau, Lietuvoje ėmus sparčiai vystytis pramonei, azerbaidžaniečiai ėmė aktyviau važiuoti į Lietuvą. Dažniausiai tai buvo jauni specialistai, studentai, pasirinkę studijas Lietuvoje arba atvykę su šeima.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Lietuvoje veikia 10 azerbaidžaniečių organizacijų. Šalyje prasidėjus tautiniam atgimimui, azerbaidžaniečiai susibūrė į azerbaidžaniečių draugiją „Odlar jurdu“ („Ugnies kraštas“). Draugija buvo viena iš Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos steigėjų ir dalyvių. 1988–1989 m. asociacija Lietuvoje buvo vienintelė, telkusi ir vienijusi Lietuvos tautines mažumas, jų organizacijas. Azerbaidžaniečiai drauge su visais Lietuvos gyventojais gynė šalies Nepriklausomybę 1991 m. sausio įvykių ir rugpjūčio pučo metu. Tarp tomis dienomis kovoje dėl laisvės ir Nepriklausomybės nukentėjusių žmonių buvo azerbaidžaniečiai Famil Šiukiurov bei Ilkin Dadašev. Už drąsą ir ryžtą jiems įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai.

1992–1995 m. prie azerbaidžaniečių draugijos Lietuvoje veikė Azerbaidžano Respublikos atstovybė, draugijos pirmininkas M. Gamzajevas buvo paskirtas Azerbaidžano įgaliotu atstovu Lietuvos Respublikos azerbaidžaniečių reikalams spręsti bei Lietuvos ir Azerbaidžano diplomatiniams santykiams atkurti. Azerbaidžaniečių draugija „Odlar jurdu“, išplėtusi savo funkcijas ir veiklą bei pasivadinusi asociacija – Lietuvos azerbaidžaniečių draugija, aktyviai veikia ir šiandien. 2006 m. įsikūrė azerbaidžaniečių asociacija „Giuniaš“, vėliau – Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos „Talyš“, „Azeri“, į bendriją „Dostlug“ susibūrė Klaipėdos azerbaidžaniečiai ir miesto gyventojai, besidomintys Azerbaidžano kultūra, menu bei tradicijomis.

Azerbaidžaniečių bendrija, įsteigta Šiauliuose, jungia apie 30 narių. Aktyviai dirba Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugija „Azeris“, prie kurios veikia ir sekmadieninė azerbaidžaniečių mokykla.

Azerbaidžaniečių bendruomenė rengia susitikimus, diskusijas, ugdo tautinę toleranciją, pagarbą valstybinei kalbai, kultūrai ir papročiams, puoselėja tapatumą. Jie siekia supažindinti visus pageidaujančius, ypač jaunimą, su azerbaidžaniečių tautos istorija, padeda azerbaidžaniečiams įsilieti į Lietuvos gyvenimą. Daugelio azerbaidžaniečių domėjimąsi Lietuva, jos kultūra paskatino V. Krėvė-Mickevičius, gyvenęs Azerbaidžano sostinėje Baku. Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos lyderis M. Gamzajevas daug metų tiria V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą, sąsajas su Azerbaidžanu. Į azerbaidžaniečų kalbą jis išvertė lietuvių tautosakos, lietuvių autorių literatūrinių ir publicistikos kūrinių. Kartu su lietuvių rašytojais į lietuvių kalbą išvertė azerbaidžaniečių autorių kūrinių.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos azerbaidžaniečiai mini sausio 20 d. – 1990 m. Baku žuvusiųjų už Nepriklausomybę atminimą; vasario 26 d. – 1992 m. Chodžaly miesto tragediją. Kovo 31-oji – Azerbaidžaniečių genocido diena, gegužės 28 d. – Azerbaidžano Respublikos Nepriklausomybės diena, o spalio 18 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Birželio 15-ąją minima Tautos išsivadavimo diena, lapkričio 17 d. – Nacionalinė atgimimo diena, gruodžio 31 d. – Pasaulio azerbaidžaniečių solidarumo diena.

KALBA. Azerbaidžaniečių kalba priklauso altajiečių kalbinės šeimos tiurkų grupei. Dalis Lietuvos azerbaidžaniečių moka Azerbaidžano šiaurinėje dalyje (ir Rusijai priklausančio Dagestano pietuose) vartojamą lezginų kalbą.

PATIEKALAI. Nė viena azerbaidžaniečių šventė neapsieina be tradicinio plovo, saldaus 12 sluoksnių medaus ir riešutų pyrago – pachlavos.

 

2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų taryboje azerbaidžaniečių tautinei bendruomenei atstovauja:

Mahiras GAMZAJEVAS, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas,

☎ +370 610 74094, mahir.hemzeyev@post.skynet.lt,

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-27