Latviai

Paskutinio surašymo duomenimis, Lietuvoje 2011 m. gyveno 2025 latvių tautybės asmenys. Gausiausiai latvių yra įsikūrę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Akmenėje, Joniškyje.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvius ir latvius sieja ilgalaikiai istoriniai ir kultūriniai ryšiai. Jau prieš kelis šimtmečius į Vilniaus universitetą vykdavo studijuoti latviai katalikai iš Latgalos. Nemažai latvių mokėsi Vilniaus karo mokykloje (generolai J. Baluodis, M. Hartmanis, kt.), Vilniaus mokytojų institute (pedagogai J. Davis, V. Zalytis, J. Fridrichas), Vilniaus katalikų dvasinėje seminarijoje (kun. D. Pujatas). Su Vilniumi susijęs žymus latvių kultūros veikėjas, poetas, dramaturgas, lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą Janis Rainis. Vilniuje gyveno ir dirbo žymus latvių folkloristas Janis Spruogis, baltistas, etnografas prof. Eduardas Volteris ir kt.
1585 m. Vilniuje išleista pirmoji latviška knyga – Petro Kanizijaus „Mažojo katekizmo“ vertimas.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Pirmosios latvių draugijos ėmė steigtis XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Skuode, Mažeikiuose ir Žeimelyje veikė latvių kultūros būreliai, latvių draugijos Vilniuje ir Kaune. 1923 m. Kaune susikūrė Lietuvių ir latvių vienybės draugija. Aktyvūs buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentai latviai, įkūrę latvių studentų korporaciją „Sidrabenia“. 1935 m. Kaune įsteigta Lietuvos latvių sąjunga, vienijusi 25 Lietuvoje veikusias latvių organizacijas. Lietuvos latvių sąjunga atstovavo latvių interesams Lietuvos institucijose, vykdė kultūrines ir nacionalinį identitetą stiprinančias priemones. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos latvių draugijos ir organizacijos buvo uždarytos. Savo veiklą jos atgaivino tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai akademinės visuomenės iniciatyva buvo atkurta tarpukariu veikusi Lietuvių ir latvių vienybės draugija. 1989 m. Kaune įsteigtas klubas „Daugava“, Latvių klubas Vilniuje (nuo 1993 m. tapęs Vilniaus latvių draugija). Į bendrijas ėmė burtis Klaipėdoje, Palangoje bei Šventojoje gyvenantys latviai.

Lietuvos latvių bendruomenė yra susitelkusi į 7 organizacijas: Akmenės raj. latvių draugiją „Sakta“, Joniškio latvių draugiją „Avots“, Klaipėdos apskrities latvių asociaciją „Atpūta“, Klaipėdos krašto latvių tautinę bendriją, Vilniaus latvių draugiją, Panevėžio latvių bendriją. Jų veiklą koordinuoja Vilniuje įsikūrusi Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacijos taryba. Organizacijos rūpinasi latvių tautinio identiteto puoselėjimu, palaiko glaudžius ryšius su kitų šalių latvių draugijomis. Vilniaus latvių draugija priklauso Pasaulio Latvijos draugijų sąjungai, dalyvauja Pasaulio latvių draugijų konferencijose Rygoje.

ŠVIETIMAS. Veikia Akmenės rajono latvių draugijos „Sakta“ sekmadieninė mokykla. Čia vaikai mokomi latvių kalbos, istorijos, supažindinami su tautinėmis tradicijomis ir papročiais. 2015 m. veiklą atnaujino Vilniaus latvių vaikų klubas, buriantis įvairaus amžiaus latviškų šaknų turinčius vaikus. Vaikai mokosi latviškų dainų ir šokių, koncertuoja įvairiomis Latvių draugijos progomis.

ATMINTINOS DIENOS. Latviai mini mitologinio didvyrio Lačplėsio (lapkričio 11 d.), Latvijos Nepriklausomybės (lapkričio 18 d.) dienas. Kartu su lietuviais švenčia Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22 d.).

RELIGIJA. Dauguma Lietuvos latvių yra evangelikai liuteronai.

PATIEKALAI. Latvių nacionalinėje virtuvėje ryškios dvi tradicijos: miestietiškoji vokiečių bei kaimiškoji latvių. Šias tradicijas atspindi populiariausi latvių patiekalai: rauginti kopūstai, marinuotos ir raugintos daržovės, kruopų ar bulvių košė – putra, rauginto pieno sriuba – skabputra.

 

2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų taryboje latviams atstovauja:

Gunta RONE, Vilniaus latvių draugijos pirmininkė, 2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė

☎ +370 684 89993, ronegunta@gmail.com

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-27