Moldavai ir rumunai

2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 77 rumunų ir 540 moldavų tautybę nurodžiusių asmenų. Daugiausiai moldavų ir rumunų bendruomenės narių gyvena Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Žiežmariuose, Marijampolėje, Elektrėnuose, Kretingoje, Pasvalyje, Kėdainiuose.

ISTORINĖS SĄSAJOS. XIV–XV a. LDK ir Moldovos kunigaikštystę jungė bendra siena, siejo politiniai ir giminystės ryšiai. Moldovos vaivada (1400–1432 m.) princas Aleksandras Gerasis buvo vedęs Vytauto Didžiojo seserį Rimgailę, jo šaulių pulkai kartu su jungtine Lietuvos ir Lenkijos kariuomene dalyvavo Žalgirio mūšyje. Moldovos valdovas Steponas Didysis buvo sudaręs draugystės sutartį su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru. 1645 m. kunigaikštytė Marija Lupu, Moldovos kunigaikščio Vasilė Lupu duktė, tapo Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos žmona. Su Marija Lupu-Radviliene siejama stačiatikių bendruomenės Kėdainiuose pradžia. Lietuvos didžiajam etmonui J. Radvilai vedus stačiatikę Moldavijos kunigaikštytę, jos garbei 1648–1652 m. buvo pastatyta cerkvė ir Kristaus Atsimainymo vyrų vienuolynas. Vilniaus Radvilų rūmų Radvilų giminės portretų salėje eksponuojamas M. Lupu-Radvilienės portretas. Viena iš paskutiniųjų Ilzenbergo dvarvietės (Rokiškio raj.) savininkių buvo Rumunijos visuomenės veikėjo, 1912–1914 m. Rumunijos vyriausybės vadovo, mokslininko ir filosofo, vieno iš Rumunijos mokslų akademijos steigėjo Tito Livijo Majoresku duktė Livija Majoresku-Dimšienė.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Jau 30 metų Lietuvoje veikia organizacija „Dačija“, jungianti išeivius iš Rumunijos ir Moldovos Respublikos. 1989 m. vasario mėn. įsteigta Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“ rūpinasi gimtosios kalbos ir tradicijų puoselėjimu, istorijos, meno ir kultūros sklaida. Bendrijos „Dačija“ nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo judėjime. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną – „Baltijos kelyje“. 1989 metais rugsėjo 2 d. – Kalnų parke vykusiame mitinge, kurį organizavo Tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Bendrijos būstinė yra Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose. Čia veikia bendrijos biblioteka, fonoteka bei videoteka. „Dačija“ palaiko ryšius su istorine tėvyne, rumunų bendruomenėmis kitose šalyse, yra Pasaulio rumunų kultūros lygos narė. 2011 m. „Dačijos“ iniciatyva Kryžių kalne pastatytas kryžius su užrašu „Už Moldovos ir Lietuvos šviesią ateitį“. Kryžius pastatytas pažymėti tris svarbias datas: „Dačijos“ veiklos Lietuvoje 20-metį, Moldovos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo 20-metį ir istorinio fakto, jog Moldovos Respublika pirmoji (tai įvyko 1990 m. gegužės 31 d.) pripažino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

ŠVIETIMAS. Nuo 1990 m., atsižvelgiant į poreikius, prie bendrijos „Dačija“ veikdavo sekmadieninė mokykla, kurioje vaikai mokydavosi rumunų kalbos, istorijos, tradicijų. Mokyklos auklėtiniai dalyvaudavo įvairiuose Lietuvoje organizuojamuose tautinių mažumų kultūros renginiuose ir festivaliuose. 1989 metais kovo mėn., Vilniuje buvo atspausdintas antrasis laikraščio „Glasul“ (Balsas) numeris 100 000 egzempliorių tiražu. Atgimimo laikotarpiu (1988-1991m.) tai buvo pirmas Moldovos Respublikos leidinys lotyniška abėcele.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos moldavų ir rumunų bendruomenė mini Moldovos Respublikos Nepriklausomybės dieną (rugpjūčio 27 d.), Rumunijos nacionalinę dieną (gruodžio 1 d.). Kovo 1 d. švenčiama Marcišor – tradicinė pavasario atėjimo šventė, kurios ištakos siekia daugiau nei 8000 metų.
2017 m. gruodžio 6 d. Marcišor tradicija buvo įtraukta į pasaulio UNESCO nematerialųjį kultūros paveldo sąrašą. 
Pirmą spalio sekmadienį bendruomenė vyksta į Kryžių kalną paminėti „Chram“. Tai Moldovos miestelių švenčių tradicija, kurią bendruomenė pritaikė ir puoselėja Lietuvoje.

 

KALBA. Rumunų kalba priklauso romanų kalbų grupei, naudoja lotynišką abėcėlę. Nuo 2012 m. bendrija rengia rumunų kalbos nacionalinį diktantą, skatinantį rumunų bendruomenės atstovus pasitikrinti gimtosios kalbos žinias. 2015 m. bendrija surengė rumunų kalbos ir kultūros kursus. Nuo 2017 m. rumunų kalba dėstoma Vilniaus Universitete.

RELIGIJA. Bendruomenės nariai yra krikščionys ortodoksai (stačiatikiai). Vilniuje 1993 m. įkurta Lietuvos rumunų krikščionių ortodoksų religinė bendruomenė „Šventasis Štefanas Didysis“.

PATIEKALAI. Moldavų ir rumunų virtuvėje gausu daržovių ir vaisių, prieskoninių žalumynų ir aštrių prieskonių. Daržovės marinuojamos ir dažnai patiekiamos kaip garnyras prie mėsos ir žuvies. Išskirtinis moldavų ir rumunų virtuvės bruožas – gardūs ir maistingi kukurūzų miltų patiekalai.

ĮDOMU:
1. Pirmas žmogus, pakilęs oro balionu virš Vilniaus, buvo moldavas Jordake Kuparenku. Tai įvyko 1806 m. lapkričio 26 d. dabartinėje S. Daukanto aikštėje.
2. 2013 m. Rumunijoje rastas vienas iš 15 tarpukario Lietuvoje įteiktų Vytauto Didžiojo I-ojo laipsnio ordinų.
3. Daina, rumuniškai „Doina“ – vienas gražiausių žodžių, labai panašiai tariamas ir turintis tą pačią reikšmę abiejose kalbose.
4. Moldovos valstybė su LDK XIV a. pabaigoje. XV a. viduryje turėjo 300 km ilgio bendrą valstybės sieną.
5. XVII a. viduryje Vilniaus vaivadienė, kunigaikštienė, moldavė Marija Lupu Radvilienė buvo viena turtingiausių Lietuvos didikių.
6. Vilniuje yra Moldovos gatvė, Kišiniovo gatvė.
7. Užupio Konstitucija rumunų kalba instaliuota 2016 m. sausio 26 d.

 

2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų taryboje moldavų ir rumunų tautinei bendruomenei atstovauja:

Lučija BARTKIENĖ, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė

☎ +370 687 32510, lucia.bartkiene@gmail.com

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-01-24