Ukrainiečiai

Pagal 2011 m. surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno apie 16 423 ukrainiečiai. Statistikos departamentas skelbia, kad 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 17 679 ukrainiečiai. Ukrainiečiai yra ketvirtoji pagal dydį tautinė mažuma Lietuvoje. Daugiausiai ukrainiečių gyvena Vilniuje (7 159), Klaipėdoje (4 652), Kaune (1 906), Šiauliuose (875), Visagine (1 583) ir Jonavoje (431). Nemaža jų dalis priklauso 13 veikiančių organizacijų Kaune, Klaipėdoje, Jonavos r., Panevėžyje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Vilniuje, Visagine.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvos ir Ukrainos ryšių pradžia siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kunigaikščiui Gediminui pakvietus, į Lietuvą atvyko amatininkų, pirklių iš dabartinės Ukrainos teritorijos. Iš ten kilęs Lietuvos didysis etmonas, Trakų vaivada, Vilniaus kaštelionas Konstantinas Ostrogiškis, pasižymėjęs Slucko (1507 m.), Kemeneco (1512 m.), Oršos (1514 m.) mūšiuose. Svarbūs abiem tautoms 1596 m. Tada buvo sudaryta Bresto bažnytinė unija – Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir katalikų bažnyčių sąjungos sutartis, kuri suformavo Rytų apeigų graikų katalikų arba unitų bendruomenę. Nuo XVI a. pb. šios apeigos buvo būdingos ukrainietiškų žemių gyventojams. Kūrėsi šventyklos, vienuolynai, seminarijos.

1631 m. įkurtas Bazilijonų ordinas, laikęsis unitų apeigų. XVIII a. šio ordino vienuoliai buvo pakviesti apsigyventi Padubysio kaime, netoli Šiaulių. Ten jie pastatė bažnyčią ir įkūrė Bazilijonų vienuolyną (kiti du veikė Vilniuje ir Kruonyje), o gyvenvietė pradėta vadinti Bazilijonais. Gyvenvietėje pastatytas vienuolynas, bažnyčia, įkurta mokykla. Lietuvoje yra du ukrainiečių kaimai (Airėnai ir Geisiškės), kurie 1903 m. caro valdžios sprendimu buvo perkelti iš Bresto apylinkių į Lietuvą. Šiuose kaimuose gyvenantys ukrainiečiai išlaikė tradicijas, apeigas. Demografinių tyrimų duomenimis, 1857 m. ir 1897 m. ukrainiečiai dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarė 0,1 proc. visų krašto gyventojų. 1897 m. Lietuvoje gyveno 2 500 ukrainiečių. XX a. pradžioje į kaimus netoli Vilniaus atsikėlė 173 šeimos iš Bresto srities, mat leista nusipirkti žemės mainais už atiduotą naujo poligono statybai. Didelė dalis ukrainiečių telkėsi Vilniuje ir jo apylinkėse. Nemažai ukrainiečių į Lietuvą atvyko po 1940 metų. Jie priklauso nuo seno Lietuvoje gyvenančioms tautinėms grupėms, kurių ir bendras skaičius, ir lyginamasis svoris šalies gyventojų demografinėje struktūroje po Antrojo pasaulinio karo didėjo. Daugiausia ukrainiečių būta ten, kur pokariu buvo statomi stambūs energetikos, chemijos, sunkiosios pramonės objektai, plėtojosi žvejyba, laivynas. Inžinerinė techninė inteligentija sudarė reikšmingą ukrainiečių tautinės mažumos dalį. Daugiausiai ukrainiečių į Lietuvą atvyko pokariu. Jie buvo paskiriami dirbti į Ignalinos atominę elektrinę, Klaipėdos uostą, Jonavos azotinių trąšų gamyklą. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, dauguma ukrainiečių priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę. Tarpukariu Lietuvoje gyveno ir Ukrainos nacionalistinės organizacijos pirmininkas Jevgenijus Konovalecas (Kaune, Laisvės alėjoje, atidengta memorialinė lenta). 1829–1831 m. Vilniuje gyveno poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka. Vieną iš eilėraščių jis dedikavo „šlovingam Vilniaus miestui“. Jo kūrybą vertė Liudas Gira, o minėjimą 100-osioms gimimo metinėms organizavo Žemaitė. Ukrainiečių tautos dainius Tarasas Ševčenka tapybos subtilybių mokėsi pas Vilniaus universiteto profesorių Joną Rustemą. T. Ševčenkai atminti Vilniuje atidengtos dvi memorialinės lentos: Vilniaus universitete (Universiteto g. 7) ir Pilies g.10 (kur gyveno Tarasas Ševčenka), be to, pastatytas paminklas Arklių gatvėje. 1596 m. iš Voluinės Volodymyro atvyko mokytis Ivanas Kuncevičius-Juozapatas (1580–1623 metais; 1867 m. jis buvo paskelbtas šventuoju). Jo ir Veljamino Rutskio pastangomis 1617 m. įkurtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas. Tai vienintelis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurtas ordinas, kurio centru tapo Vilnius. Šv. Juozapato palaikai 1963 m. perlaidoti Vatikane. 1993 m. Švenčiausios Trejybės bažnyčioje atidengta memorialinė lenta 370-osioms šv. Juozapato mirties metinėms. Svarbi Lietuvai yra ir Jakivo Holovacko asmenybė. Jis buvo unitų kunigas, rašytojas, mokslininkas, parengęs 12 archeografinių dokumentų rinkinių, fiksavęs tautosaką ir rinkęs medžiagą apie Šv. Trejybės cerkvę bei Bazilijonų vienuolyną Vilniuje. Tarpkultūrinius ryšius plėtojo Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu veikusių ukrainiečių draugijų nariai: V. Šebediovas, P. IIrinyukas, A. Kryvonis, P. Vorona, R. Harychas ir kiti. Vilniuje gyveno Meletijus Smotrickis (1578–1633 m.), unitų vyskupas, Vilniaus, Niurnbergo, Leipcigo, Vitenbergo universitetų auklėtinis, Vievyje išleidęs pirmą „Граммáтіки Славéнския прáвилное Cинтагма“ („Slavų kalbos gramatika“).

 Du paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius Vilniuje praleido (čia buvo ir palaidotas) ukrainiečių unitų kunigas, rašytojas ir mokslininkas Jakovas Holovackis (1814–1888 m.). Jis su Markianu Šaškevičiumi ir Ivanu Vagilevičiumi 1837 m. išleido pirmąją Vakarų Ukrainoje poezijos rinktinę „Русалка Днестровая“ („Dniestro undinė“).

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. 1928 m. Kaune įsteigta Lietuvių ir ukrainiečių draugija. Iš Lietuvos pusės jai vadovavo tokios įžymios asmenybės, kaip prof. Mykolas Biržiška, prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, o iš Ukrainos pusės – UKO atstovas Ivanas Revjuk-Bartovičius ir kt. Ši draugija leido periodinį informacinį biuletenį „Lietuvių ir ukrainiečių draugijos žinios“, taip pat rengė radijo laidas. Tuometiniame Stepono Batoro universitete Vilniuje veikė Ukrainiečių studentų sąjunga. 1933 m. Kaune įsteigta Ukrainiečių tautinė bendrija, 1938 m. – Lietuvos ukrainiečių švietimo kultūros draugija. Tuo metu ukrainiečių organizacijos veikė ir Vilniuje, tačiau 1940 m. sovietų valdžios nutarimu visos tautinės organizacijos buvo uždraustos.
Ukrainiečiai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, Sausio 13-osios įvykiuose, palaikydami Lietuvos siekį atgaivinti Nepriklausomybę. 1988 m. gruodžio 8 d. buvo įkurta Vilniaus ukrainiečių bendrija prie Lietuvos kultūros fondo, o 1989 m. spalio 28–29 d. – Lietuvos ukrainiečių bendrija. Vėliau buvo įkurtos visuomeninės ukrainiečių organizacijos Klaipėdoje, Jonavoje, Visagine, Mažeikiuose, Kaune ir Panevėžyje.

2000 m. pabaigoje įkurta Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacija, kurios tikslas – tyrinėti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją. Po šių tyrimų buvo surengta 10 tarptautinių mokslinių praktinių konferencijų (2001–2011 m. penkios konferencijos organizuotos Lietuvoje ir penkios Ukrainoje).

ŠVIETIMAS. Pirmoji sekmadieninė ukrainiečių mokykla, veikusi dar sovietiniais laikais už Ukrainos ribų, buvo įkurta 1989 m. Vilniuje. Šiuo metu mokyklos filialai veikia Klaipėdoje ir Visagine, atnaujinama Vilniaus sekmadieninės mokyklos veikla prie Vilniaus Švenčiausios Trejybės bažnyčios. Sekmadieninėse mokyklose ne tik mokoma gimtosios kalbos ir kultūros dalykų, bet ir kalbama apie kultūrinius ryšius su Lietuva.

ŽINIASKLAIDA. 1989–1993 m. Lietuvoje buvo leidžiamas ukrainiečių informacinis biuletenis „Пролісок“ („Snieguolė“), 1993 m. Klaipėdoje – „Слово та голос“ („Žodis ir balsas“), nuo 2000 m. Vilniaus Švenčiausios Trejybės bažnyčia leidžia „Парафiяльне слово“ („Parapijos žodis“). Nuo 1995 m. LRT Kultūros kanalas kartą per savaitę transliuoja 15 minučių laidą ukrainiečių kalba „Trembita“ („Трембiта“). Kartu su Ukrainos „5 kanalu“ LRT Kultūros kanalas kasdien rusų kalba pristato naujienas iš Ukrainos laidoje „Žinios. Ukraina“.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos ukrainiečiai kovo 9–10 d. švenčia Taraso Ševčenkos dienas; sausio 22 d. – Ukrainos Nepriklausomybės dieną ir Vienybės dieną; birželio 28 d. – Ukrainos Konstitucijos dieną. Nuo 1991 m., kai valstybė paskelbė Nepriklausomybę, rugpjūčio 24 d. minima Ukrainos Nepriklausomybės diena. Daug dėmesio skiriama Holodomoro įvykiams Ukrainoje paminėti.

RELIGIJA. 2011 m. Lietuvoje gyveno 9 708 stačiatikių (ortodoksų) ir 2 243 katalikų religinėms bendruomenėms save priskyrusių ukrainiečių tautybės gyventojų. Jie švenčia Kalėdas ir Velykas pagal Julijaus kalendorių. Tų pačių metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 185 sentikiai ir 139 graikų apeigų katalikai. Veikė keturios Graikų katalikų religinės bendruomenės.

Nuo 1991 m. Lietuvoje įregistruota graikų katalikų (unitų) religinė bendruomenė. 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Šv. Bazilijaus didžiojo vienuolių ordino vienuolijos atstovų Lietuvoje prašymą suteikti vienuolijai juridinio asmens teises, pripažino Šv. Bazilijaus vienuolių ordino atstovybę Lietuvoje religiniu centru. Lietuvos ukrainiečių tikintieji aktyviai dalyvauja šv. Juozapoto – žymiausio ir vienintelio unitų šventojo – atminimui skirtuose renginiuose. 1993 m. pažymint 370-ąsias mirties metines, Švč. Trejybės cerkvėje atidengta memorialinė lenta šiam tikėjimo kankiniui atminti. Yra ir ukrainietiški pravoslavų bei katalikų junginiai Klaipėdoje, Visagine, ukrainiečių kaime Geisiškėse, Elektrėnuose, Kaune.

PATIEKALAI. Ant ukrainiečių stalo – barščiai, miltiniai ir mėsos gaminiai: dešros, virta ir troškinta kiauliena, lašiniai su įvairiomis daržovėmis. Populiarios košės: kviečių, žirnių, moliūgų, bulvių. Saldieji patiekalai gaminami iš slyvų, obuolių, kriaušių, abrikosų, vyšnių, žemuogių, serbentų, braškių, mėlynių, medaus, aguonų ir riešutų. Ukrainiečių ir lietuvių kultūrų ryšius rodo tradiciniai ukrainietiški patiekalai ant lietuviško stalo: barščiai, galuškos – sriuba su virtiniais, kopustniak – tiršta ir riebi kopūstų sriuba.

 

2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų taryboje ukrainiečiams atstovauja:

Natalija ŠERTVYTIENĖ, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė

☎ +370 670 26739, sertvytiene@gmail.com

Leonid TREGUB, Pabaltijo ukrainiečių asociacijos pirmininkas

☎ +370 610 68400, valentina12@balticum-tv.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-27