Vengrai

2011 m. Lietuvoje gyveno 72 vengrai. Daugiausiai vengrai į Lietuvą kėlėsi po Antrojo pasaulinio karo iš Užkarpatės.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvą ir Vengriją nuo seno siejo dinastijos ryšiai, monarchų likimai. Ryškiausią pėdsaką paliko Didžioji Lietuvos kunigaikštienė, Vengrijos karalaitė šv. Jadvyga (1374–1399), kuri ištekėjo už kunigaikščio Jogailos, tapdama Didžiąja Lietuvos kunigaikštiene. Šv. Jadvyga buvo išsilavinusi, rūpinosi taikiu Lietuvos krikštu. Jos garbei 2012 m. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje pašventintas altorius. Ypatingą vaidmenį Lietuvai turėjo kunigaikštis Steponas Batoras (1533–1586). Jis vedė Žygimanto Augusto seserį Oną ir buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi ir Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Per 10 valdymo metų jis sustiprino Lietuvos valstybę, sutvarkė Lietuvos teismus, suteikė laisvę visų tikėjimų žmonėms, skatino lietuvišką spaudą, švietimą, daug nuveikė mokslui. 1579 m. jis pasirašė privilegiją, kuria Vilniaus jėzuitų kolegija buvo pertvarkyta į universitetą (dabar tai Vilniaus universitetas, vienas seniausių Rytų Europoje). Stepono Batoro valdymo metais į Lietuvą atvyko daug vengrų, tarp jų – Europoje garsus Žygimanto Augusto dvaro liutnininkas Valentinas Bakfarkas. Vengrų karalius šv. Vladislovas (1046–1095) buvo išrinktas vienu iš Vilniaus Arkikatedros bazilikos globėjų. Per paskutinę šventovės rekonstrukciją jo garbei dedikuota koplyčia.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Atvykdami į Lietuvą, vengrai atsivežė meilę mokslui ir pagarbą šaliai. Lietuvos kultūrą praturtina jų indėlis į mokslus ir menus, visuomeninį gyvenimą ar socialinę veiklą. 1990 m. įsteigta Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugija, vienijanti krašte gyvenančius vengrus bei vengrų kalba, kultūra, istorija besidominčius žmones. Jos tikslas yra išsaugoti tautinį identitetą, tradicijas, kultūrą, žymių vengrų kilmės žmonių atminimą, propaguoti Lietuvoje vengrų meną ir literatūrą, bendradarbiauti su Vengrijos organizacijomis. Draugija organizuoja tarptautines konferencijas, leidžia leidinius. 1994–2016 m. surengta konferencija Steponui Batorui atminti ir atidengta memorialinė lenta; išleistas trumpas pirmasis lietuvių ir vengrų bei vengrų ir lietuvių kalbų žodynas; surengtas Šandoro Petefio poezijos vakaras; Vengrijos valstybingumo 1000-mečiui ir draugijos 10-mečiui paminėti surengtas simpoziumas bei koncertas, kuriame grota vengrų liaudies instrumentu tarogato; Vilniaus universitete įsteigta Stepono Batoro auditorija ir Vengrų studijų centras; suorganizuota konferencija Stepono Batoro ir jo karvedžio Kasparo Bekešo vaidmeniui Lietuvos istorijoje atskleisti; įvyko konferencija „Šv. Jadvyga ir Lietuva. Šv. Jadvygos nuopelnai Lietuvai“; surengtas Valentino Bakfarko atminimo vakaras; Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Lietuva ir Vengrija – istorijos, kultūros ir literatūros sąsajos“.

Vilniaus universiteto Stepono Batoro centre veikia paroda, skirta šiam žymiam Lietuvos valdovui atminti, kaupiama vengrų literatūros biblioteka. Centras simboliškai įgyvendina Stepono Batoro priesaką: „Mes, kurie gyvename ir kuriems Dievas patikėjo rūpintis kitais, turėtume gyventi ne tik dėl savęs ir savo amžininkų, bet ir dėl ateinančių kartų“.

ATMINTINOS DIENOS. Rugpjūčio 20 d. vengrai švenčia Vengrijos Nepriklausomybės dieną.

KALBA. Vengrų kalba priklauso ugrofinų kalbinės šeimos ugrų grupei.

RELIGIJA. Dauguma vengrų yra katalikai, nors yra ir evangelikų reformatų.

PATIEKALAI. Vengrų virtuvei įtakos turėjo slavų, turkų, austrų, prancūzų ir italų kulinarinės tradicijos. Patiekalai gausiai gardinami prieskoniais ir yra sultingi. Aitrioji paprika – viena iš mėgstamiausių, nes aštrumas – neatskiriama vengriškų patiekalų savybė.

 

2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų taryboje vengrams atstovauja:

Marija RUBAŽEVIČIENĖ, Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos pirmininkė

☎ (8 5) 273 2391, lvd@takas.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-27