Vokiečiai

2011 m. Lietuvoje gyveno 2 418 vokiečių tautybės asmenų, dauguma jų – Klaipėdoje ir Šilutėje, taip pat Tauragėje, Vilniuje, Kaune.

ISTORINIAI RYŠIAI. Pirmųjų vokiečių gyvenviečių atsiradimas Lietuvos istorinėse žemėse siejamas su kryžiuočių ordino ekspansija XIII a. į Rytų Prūsiją ir Klaipėdos kraštą (senieji Klaipėdos krašto gyventojai – memelenderiai). Nuo XIV a. į Lietuvą ėmė keltis vokiečių amatininkai ir pirkliai. Vokiečiai tarnavo didžiojo kunigaikščio rūmuose ir kanceliarijoje, buvo kunigaikščių patarėjais, raštininkais, sekretoriais. Lietuvos labui dirbo daug vokiečių kilmės iškilių asmenybių: mokslininkas Teodoras Grotusas, rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas, rašytojas Johanesas Bobrovskis, poetas Simonas Dachas, poliglotas Jurgis Zauerveinas ir kt. Šilutės rajone, Macikų kaime, kur gimė ir gyveno rašytojas Hermanas Zudermanas, įrengta memorialinė ekspozicija. Vilkyškiuose (Pagėgių sav.) įkurtas rašytojo Johaneso Bobrovskio muziejus, Klaipėdos Teatro aikštėje atstatytas Simono Dacho fontanas.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. 1988 m. susikūrė pirmoji Lietuvos vokiečių visuomeninė kultūrinė organizacija, besirūpinanti vokiečių kilmės Lietuvos gyventojų kultūros, švietimo, tikybos klausimais. Nuo 1996 m. veikia vokiečių kultūros centras Šilutėje ir Klaipėdos vokiečių bendrijos centras – Simono Dacho namai. Centruose vykdoma veikla, kuria siekiama išlaikyti vokiečių tautinę tapatybę, puoselėti vokiečių tautos tradicijas ir papročius, plėtoti lietuvių ir vokiečių tarpusavio supratimą. Šiuo metu šalyje veikia apie 16 vokiečių organizacijų: Vilniaus vokiečių bendruomenė, Klaipėdos vokiečių bendrija, Kauno vokiečių kultūros bendrija „Kulturverband“, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“, Marijampolės vokiečių bendrija, vokiečių bendrija „Edelweiss-Volfskinder“, jungianti iš Rytų Prūsijos kilusius žmones, kurie pokariu atklydo į Lietuvą ir čia rado prieglobstį, ir kt. Visuomeninės organizacijos įgyvendina kultūrines programas, rengia kraštiečių susitikimus, seminarus, draugystės vakarus, pristato vokiečių kultūrą, plėtoja kultūrų dialogą. Tradicija tapo Klaipėdoje kasmet rengiamos Vokiečių kultūros dienos. Vietovėse, kuriose įsikūrusios gausesnės vokiečių organizacijos, religinės benduomenės, veikia vokiečių meno saviveiklos kolektyvai, daugiausiai chorai. Nuo 2008 m. rengiami Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorų festivaliai. Lietuvos vokiečių meno kolektyvai dalyvauja šalies tautinių mažumų kultūros dienų renginiuose. Klaipėdos krašto vokiečių bendrijų chorai vyksta į Vokietijoje organizuojamus kraštiečių (buvusių Rytprūsių gyventojų) susitikimus ir šventes. Visuomeninę veiklą plėtoja ir šalies evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų religinės bendruomenės. Veikia Vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų draugija, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, Lietuvos ir Vokietijos forumas ir kt.

ŠVIETIMAS. Lietuvoje veikia 3 sekmadieninės vokiečių mokyklos, kuriose vaikams ir jaunuoliams suteikiama galimybė mokytis vokiečių kalbos, pažinti ir puoselėti vokiečų tradicijas ir kultūrą. Tai Vokiečių kultūros ir švietimo centro vaikų sekmadieninė mokykla, Kauno vokiečių kultūros draugijos vaikų sekmadieninė mokykla ir Visagino tautinių bendrijų centro „Gimtoji mokykla“ vokiečių klasė. Bendradarbiaujant su Goethe‘s institutu, sekmadieninių mokyklų mokiniams sudaromos galimybės dalyvauti instituto organizuojamose šventėse ir konkursuose.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos vokiečiai mini Vokietijos susivienijimo dieną (spalio 3 d.).

RELIGIJA. Dauguma Lietuvos vokiečių priklauso evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religinėms bendruomenėms. Nepriklausomybės laikotarpiu tikintiesiems grąžinti maldos namai.

PATIEKALAI. Vokiečių virtuvėje vyrauja sotus, riebus, bet neaštrus maistas.

 

2015–2019 m. kadencijos Tautinių bendrijų taryboje vokiečiams atstovauja:

Marytė MASLAUSKAITĖ, Kauno vokiečių bendrijos pirmininkė

☎ +370 618 84161, mmaslauskaite@gmail.com

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-27