Pasivaikščiojimas japoniško Kauno keliais

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 17 japonų tautybės asmenų. Nedaug apie juos žinome. Esame girdėję apie Kaune gyvenantį fotografą Kensaku Shioya ir jo naktinį gyvenimą įamžinančias nuotraukas. Tačiau iki šių dienų pats garsiausias ir reikšmingiausias Lietuvos istorijoje japonas yra Čijunė Sugihara (Chiune Sugihara). 

Č. Sugihara buvo Japonijos imperijos diplomatas paskirtas į Lietuvą 1939 m. Kaip vicekonsulas jis rezidavo tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune. Žaliakalnyje jo šeimos nuomojamame name buvo atidarytas Japonijos konsulatas. Būtent jame Č. Sugihara išdavinėjo vadinamąsias „gyvenimo vizas“.

Antrojo pasaulinio karo metais Japonija buvo Vokietijos sąjungininkė, todėl nacių nemalonėn patekę asmenys negalėjo tikėtis šios valstybės pagalbos. Vis tik Čijunės Sugiharos veiksmai parodė, jog žmogiškumas yra visų svarbiausia. Nepaisydamas savo valstybės draudimo ir rizikuodamas karjera, jis kelis mėnesius kasdien ranka išrašinėjo tranzitines vizas žydų tautybės asmenims. Su šiomis vizomis žmonės turėjo galimybę per Rusiją vykti į Japoniją, o iš jos pasiekti kitas šalis. Suvokiant, kad šis procesas gana lėtas, buvo pagaminti du antspaudai, leidę išgelbėti dar daugiau asmenų. Šią Sugiharos veiklą apsunkino Japonijos sprendimas 1940 m. rugpjūtį uždaryti pasiuntinybę. Diplomatas persikėlė gyventi į „Metropolio“ viešbutį ir toliau kartu su žmona išdavinėjo vizas viešbutyje. Net paskutinėmis dienomis Kaune, jis, jau sėdėdamas traukinyje, pasirašinėjo dokumentus ir metė juos pro langą. Tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių gyvybių išgelbėjo ši diplomato veikla. Manoma, jog išgyvenusiųjų skaičius gali siekti 10 000. 

Pirmą kartą šio diplomato poelgis buvo įvertintas 1985 m, kuomet Yad Vashem muziejus jam suteikė Pasaulio teisuolio vardą. Kviečiame Jus pasivaikščioji japoniško Kauno arba Sugiharos keliais Kaune. Aplankykite J. Vaižganto g. 30 esantį pastatą, ant kurio 1994 m. atidengta lenta primenanti, jog čia veikė Japonijos atstovybė, o dabar yra muziejinė ekspozicija. Užsukite į Kauno tvirtovės IX forto muziejų, kur 1995 m. įrengta Č. Sugiharos atminimui skirta salė, o 2000 m. pasodinti japoniški medeliai. Užklyskite į Vytauto Didžiojo universiteto rūmus, kur šiam diplomatui skirta auditorija. Taip pat sustokite greta Kauno centre buvusio „Metropolio“ viešbučio ar Kauno geležinkelio stoties. Ant šių pastatų 2015 m. rugsėjo 4 d. atidengtos diplomato veiklos atminimo lentos. Šių lentų atidarymo ceremonijoje užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sakė: „Žydų išmintis sako, jog tas, kas išgelbėja vieną gyvybę, išgelbėja visą Pasaulį. Čijunė Sugihara išgelbėjo Pasaulį tūkstančius kartų“.

Č. Sugihara buvo pagerbtas ir kituose Lietuvos bei pasaulio miestuose. Apie jį sukurtas filmas, parašytos knygos, pavadinta gatvė, pagamintas medalis ir pašto ženklas. Įsteigtas jo vardo fondas, studijų centras ir biblioteka. Atidengti paminklai Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kiemelyje, Vilniuje, dešiniajame Neries krante prie Baltojo tilto, Izraelyje, Niujorke, Seinuose. 

Nuotraukos: Sonata Zaržickytė,www.googlingtheholocaust.wordpress.com,www.tpl.ltwww.pinterest.com