"Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką"

PRIEMONĖ NR. 07.3.4-ESFA-V-426 „DISKRIMINACIJOS MAŽINIMAS“

Aktualus mokslinis tyrimas, kuris nagrinėjo tautinių mažumų padėtį darbo rinkoje ir integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybes, buvo atliktas 2008–2009 m. Moksliniame tyrime „Vyrų ir moterų, priklausančių tautinėms mažumoms, padėtis darbo rinkoje“[1] analizė buvo grįsta sociologine asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, apklausa. Empirinis tyrimas leido nustatyti pagrindines tiriamosios grupės integracijos į darbo rinką problemas, atskleisti diskriminacijos apraiškas, palyginti vyrų ir moterų, priklausančių tautinėms mažumoms, padėtį darbo rinkoje bei specifines problemas, trukdančias joje įsitvirtinti.

Tyrimo metu nustatyta, šios tiesiogiai su tautybe susijusios problemos, su kuriomis tautinių mažumų atstovai susiduria darbo rinkoje bei kitoje viešoje erdvėje: nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas (42 %), neigiamas darbdavių požiūris dėl tautybės (10,8 %), diskriminacijos dėl tautybės apraiškos darbo rinkoje apskritai (8,5 %), kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepripažinimas Lietuvoje (6,8 %).

Kiti 2011-2012 metais Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atlikti kokybiniai tyrimai interviu su tautinių mažumų atstovais[2] atskleidė tam tikrą Lietuvos etninių mažumų grupių narių pažeidžiamumo savijautą lyginant savo situaciją su daugumos situacija darbo rinkoje. Patys etninių mažumų grupių informantai Visagine, interpretuodami savo įsidarbinimo galimybes, pabrėždavo valstybinės kalbos žinių, socialinių ryšių ir pilietybės aspektų svarbą.

2015 metų pradžioje Lietuvos Respublikos kultūros ministerija inicijavo Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėties tyrimą[3]. Tyrimą atliko Lietuvos socialinių tyrimų centras. Šio tyrimo metu išanalizuoti duomenys apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje ir, remiantis atlikta duomenų analize, nustatyta, kokiomis priemonėmis valstybė gali gerinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tapatumo išsaugojimą ir jų integraciją į visuomenės gyvenimą. 

Minėto 2015 metų sociologinio tyrimo duomenimis[4], penktadalis (23 proc.) respondentų atsakė, kad diskriminacija dėl tautybės yra labai paplitusi/gana paplitusi. Tautinių mažumų apklausos duomenys rodo, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali skirtingai suvokti, atpažinti ir reaguoti į diskriminaciją. Nors tik gana nedidelė dalis tautinių mažumų atstovų (23 proc.) mano, kad diskriminacija dėl tautybės Lietuvoje yra paplitusi, paklausus papildomą klausimą apie lietuvių ir nelietuvių tautybės asmenų galimybes gauti darbą ar kilti karjeroje, net 31 proc. respondentų atsakė manantys, kad nelietuvių tautybės asmens galimybės yra mažesnės nei lietuvių tautybės asmens.

Mokslininkai, atlikę minėtą 2015 m. sociologinį tyrimą, pabrėžia, jog dėmesys socialinių ir ekonominių problemų sprendimui stiprina tautinių mažumų integraciją (Cheskin 2015). Atlikta mokslinių tyrimų apžvalga atskleidė, jog Lietuvoje nėra atliekami sistemingi tyrimai apie tautinių mažumų dalyvavimą darbo rinkoje, nėra stebėsenos mechanizmų, nėra duomenų kaip tautinėms mažumoms priklausantys asmenys yra įdarbinami viešajame sektoriuje. Kita vertus, akivaizdu, jog tam tikros įtampos egzistuoja, kadangi tautinėms mažumoms priklausantys asmenys santykinai dažniau užima žemesnes pozicijas darbo rinkoje nei daugumos atstovai (Kasatkina ir Beresnevičiūtė 2010), kokybiniai tyrimai atskleidžia tautinių mažumų (ypač – vyresnės kartos) pažeidžiamumo savijautą darbo rinkoje (Šliavaitė 2012).

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – TMD), atsižvelgęs į atliktus Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėties tyrimus ir jų metu suformuluotas rekomendacijas, inicijuoja projektą „Tautinių mažumų atstovų įsitraukimas į darbo rinką“ (toliau vadinama – Projektas).

Projekto pagrindinis tikslas - skatinti tautinių mažumų atstovų integraciją  į darbo rinką ir į visuomenę.

Projekto tikslinė grupė - nevyriausybinio, viešojo sektoriaus darbuotojų, darbdavių ir visuomenės atstovai.

 

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia projekto, finansuojamo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto "Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas" įgyvendinimo priemonę Nr. 07.3.4-ESFA-V-426 "Diskriminacijos mažinimas", partnerių atranką (skirta nevyriausybinėms organizacijoms). Informaciją apie konkursą galite rasti, paspaudę ČIA.

 

[1] http://lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2010/4/245-256.pdf

[2] Kristina Šliavaitė (2012) Etninės mažumos darbo rinkoje: kalbos, pilietybės ir socialinių tinklų reikšmė (Visagino atvejis)” // Etniškumo studijos. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Vilnius. P. 103-125.

[4] Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apklausa vyko 2015 m. lapkričio 2–21 d. Viso apklausta 600 respondentų (286 lenkai, 206 rusai, 43 baltarusiai, 35 ukrainiečiai, 8 žydai, 6 latviai, 3 totoriai, 3 armėnai, 2 karaimai ir kitų tautybių po vieną). Tyrimas vyko penkiose apklausos vietovėse – Vilniaus mieste (334 respondentai), Vilniaus rajone (111 respondentas), Klaipėdos mieste (72 respondentai), Šalčininkų rajone (52 respondentai) ir Visagine (31 respondentas). Apklausą atliko apklausų bendrovė UAB „Baltijos tyrimai“.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-02-01