Baigiamas įgyvendinti projektas „Modernaus karaimų muziejaus link“
Karaimai Lietuvoje yra unikali tautinė mažuma, įdomi ir svarbi ne tik pati savaime, bet ir kaip reikšminga Lietuvos istorijos dalis, esanti istorinėje atmintyje bei pristatanti Lietuvą pasauliui dabar. Daugiau nei prieš 625-erius metus į Lietuvą gyventi atsikėlę pirmieji karaimai čia atsivežė ne tik papročius ir tradicijas, tebegyvuojančius iki šių dienų, bet ir kalbą. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – ir visi jie gyvena Lietuvoje. Per šimtmečius išgyvenę nemažai iššūkių, karaimai džiaugiasi, galėdami dalintis savo kultūriniais klodais su plačiąja visuomene, stiprinti bendruomenės sambūvį ir kelti tautinę dvasią. Todėl šiemet Užupyje, Paupio gatvėje, buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta karaimų kalba.
Trakuose esantis Serajos Šapšalo Karaimų tautos muziejus, yra vienintelis toks visoje Europoje. Jis pristato karaimų bendruomenę, o kartu ir tą įdomią Lietuvos istorijos dalį nuo Vytauto laikų – apie kitas tautas, kuri kartais lieka nuošalyje. Dabar esantis Trakų istorijos muziejaus dalimi (nors pradėtas pačios bendruomenės tarpukaryje), muziejus reikalauja svaraus atnaujinimo, suteikiant jam modernių priemonių naujoviškai kalbėti apie istoriją ir aktualizuoti dabartį.
S. Šapšalo karaimų muziejaus pastatas Trakuose, 2018 m.
Todėl Lietuvos karaimų kultūros bendrija inicijavo projektą „Modernaus karaimų muziejaus link“, kurį įgyvendina su daline finansine Vyriausybės kanceliarijos parama. Juo siekiama pradėti S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus Trakuose atnaujinimo procesą. Šiame etape vyksta ekspozicijos atnaujinimo koncepcijos parengimas, kurios pagrindu kitame etape būtų įmanoma imtis naujosios ekspozicijos sukūrimo ir įgyvendinimo.
Tai labai prasmingas, įdomus bei turiniui imlus projektas. Naujos ekspozicijos koncepcijoje vietos turi atsirasti viskam – tiek karaimų istorijai, tiek ir naujiems laikams, kultūrai, tradicijoms, kalbai, karaimų bendruomenės gyvenimui, darbams ir nusipelniusiems žmonėms pristatyti.
Tolesniam muziejaus ir apskritai karaimų kultūros pristatymui labai pasitarnaus daugelio šių metų projektų rezultatai. Jų šiemet kaip niekad daug – visi netradiciniai, įdomūs, įvairių formų, todėl turintys platų panaudojimo spektrą. Dalis jų atsirado parėmus Tautinių mažumų departamentui prie LRV.
Šiuos metus pabaigsime dviejų biografinių vaizdo pasakojimų sukūrimu, kurie skirti dviejų iškilių, šiemet šimtamečiais tampančių XX a. karaimų istorijos asmenybių atminimui. Tai Mykolas Firkovičius (1924–2000) ir dr. Aleksander Dubiński (1924–2002) – du geri vaikystės draugai, kurių keliai išsiskyrė po Antrojo pasaulinio karo tik geografiškai (Aleksander Dubiński išvyko gyventi į Lenkiją). Jų viso gyvenimo pasišventimas savo tautai ir jos palikimo puoselėjimui paliko žymius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje – tad pažymime ne tik šimtmečius, bet šia iškilia proga prisimename ir jų nueitą kelią bei svarbiuosius gyvenimo darbus. Vaizdo siužetai bus viešinami skaitmeninės televizijos kanalais ir bendruomenės puslapyje. Kartu su vaizdo siužetu yra parengta ir knyga apie Mykolą Firkovičių.
Dokumentinio filmo apie karaimus pristatymas
Birželį pasirodė elektroninė knyga, mokslinių tekstų apie karaimų kalbą rinktinė „Karaim language in use“ Ji parengta pagal to paties pavadinimo konferenciją, vykusią 2022 m. gegužę Vilniuje. Leidinį sudarė ir redagavo dr. Karina Firkavičiūtė, Natela Statkienė ir dr. Šarūnas Rinkevičius. O Lenkijoje šiemet paskelbtas kitas įdomus leidinys, karaimų kalbos paminklas – Penkiaknygė karaimų kalba (1720 m. vertimas). Jos tyrėjas ir leidinio iniciatorius – prof. dr. habil. Michał Németh (Krokuvos Jogailaičių universitetas). Abu leidiniai buvo pristatyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 4 d.
2024 m. kovo 23 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta kita knyga – karaimų istorijos entuziasto, tyrėjo Sauliaus Kurnicko leidinys „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“. Jį išleido M. Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Spalio pabaigoje Vilniaus universitete buvo pristatytas turkų režisieriaus Gökçe Kaan Demirkıran sukurtas naujas dokumentinis filmas apie karaimus „Sustingusi gintare“. Apie pristatymą parengtas trumpas radijo siužetas lapkričio 5 d. LRT Kultūros laidoje „Ryto allegro“ bei straipsnis „Trakų žemės“ puslapiuose.
Stovyklos Kujaščech 2024 dalyviai
Vasarą Trakuose įvyko karaimų vaikų stovykla „Kujaščech“ bei jaunimo susibūrimas „Bir bav“, taip pat kūrybinės tapymo dažais, karaimiško siuvinėjimo dirbtuvės bei paskaitų ciklas istoriniais klausimais.
Nuskambėjo ir keli koncertai su karaimų kalba Trakuose – vasarą VIII-ame tautinių bendrijų festivalyje „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ bei rudenį romansų koncerte „Be meilės nėra gyvenimo“. Abu kartus karaimams atstovavo Martynas Samulevičius, jis padainavo kelias tradicines karaimų dainas su gyvu ir įrašytu ansamblio „Nalšia“ pritarimu. Beje, labai džiaugiamės ir atsinaujinusiu karaimų jaunimo ansambliu, nauji dalyviai intensyviai repetuoja, dalyvauja renginiuose, kuria naujas programas.
Karaimų bendruomenė taip pat buvo pakviesta dalyvauti ir pasisakė spalio mėn. Trakų istorinio nacionalinio parko rengtoje paveldo konferencijoje „Miestas ir žmonės: tvaraus, kultūros paveldu grįsto Trakų senamiesčio atgaivinimo link“.
Nuoširdžiai dėkojame visoms institucijoms, privatiems fondams ir fiziniams asmenims, palaikiusiems bei parėmusiems mūsų bendruomenės veiklą, skyrusiems jai dėmesio viena ar kita forma (visų vardų ir pavadinimų čia net nesutalpinčiau), o taip pat iniciatyviems, sąmoningiems, atsakingiems žmonėms, kurie ją vadybino, savanoriškai joje veikė, skleidė informaciją. Apie visus renginius kviečiame pasiskaityti plačiau mūsų svetainėje www.karaim.eu.
Dr. Karinos Firkavičiūtės, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės ir TMD informacija
Atnaujinimo data: 2024-11-28
Taip pat skaitykite:
Kvietimas į Nemėžio totorių bendruomenės organizuojamą renginį