Atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės švenčia savo dešimtmetį
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, ji savo priimtais sprendimais tautinių mažumų srityje aiškiai išreiškė tvirtą apsisprendimą tęsti istorijos tėkmėje susiklosčiusią daugiataučio ir daugiakultūrio sugyvenimo tradiciją.
Dar 1987 m. pabaigoje tuometinis Kultūros fondo vadovas profesorius Česlovas Kudaba inicijavo įvairių tautų kultūros grupių sukūrimą – žydų, lenkų, karaimų. Tai buvo įvairių tautinių kultūrų atgimimo pradžia. Visos šios grupės dalyvavo ir 1988 m. pirmajame Sąjūdžio suvažiavime. Būtent Sąjūdyje atsirado Tautinių mažumų įstatymo iniciatyva. 1989 m. pavasarį sudaroma maždaug 12 žmonių darbo grupė, vėliau posėdžiavusi ir formavusi valstybės santykį su šalies tautinėmis grupėmis. Ši Lietuvos iniciatyva tautinių mažumų politikos formavimo klausimu buvo viena pirmųjų Rytų Europoje.
Pirmasis Tautinių bendrijų įstatymas priimtas dar LTSR Aukščiausios Tarybos, 1989 m., tačiau neabejotinai – Lietuvos tautinio atgimimo dvasioje. Įstatymo preambulėje sakoma „Lietuvoje gyvenančių įvairių tautybių žmonių nueitas istorinis kelias glaudžiai susijęs su lietuvių tautos likimu ir sąlygoja bendrų tikslų tapatumą. Lietuvos TSR visiems savo piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės garantuoja lygias politines, ekonomines ir socialines teises bei laisves, pripažįsta tautinį identiškumą, kultūros tęstinumą, skatina tautinę savimonę bei jos saviraišką.“ Įstatymą LTSR Aukščiausioje Taryboje pristatė Justinas Marcinkevičius. Po dviejų metų įstatymas buvo papildytas ir pataisytas.
Mūsų šalies apsisprendimą Lietuvą kurti kartu, patvirtino ir iškart po Nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos tautines bendrijas, kuriame sakoma „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, paskelbusi nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, kviečia visas Respublikos tautines bendrijas broliškam darbui, kurio tikslas – sugrąžinti Lietuvą į laisvų, demokratinių Europos valstybių šeimą, užtikrinti visų Lietuvos piliečių, visų tautinių bendrijų teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“.
Taigi, Sąjūdžio laikotarpiu tautinės bendrijos ėmė burtis į nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu, 1989 metais, buvo įsteigta ir pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija – Tautybių departamentas. Vėliau Tautybių departamentas tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė tautinių mažumų, buvusioje Sovietų Sąjungoje gyvenančių lietuvių ir Pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais. Spartėjant emigracijos tempams, vis daugiau lietuvių bendruomenių ėmė kurtis Vakarų Europos šalyse. Siekiant išlaikyti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne ir užtikrinti tinkamą atstovavimą jų interesams, 1997 metais Regioninių problemų departamentas buvo pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jam patikint ir bendradarbiavimo su užsienio lietuviais funkcijas.
2010 m. panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jo funkcijos buvo išskaidytos ir perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms.
Tautinių bendrijų atstovai ne sykį pažymėjo sumažėjus jų klausimams tenkantį dėmesį ir išreiškė viltį, kad Vyriausybė imsis atkurti bendrą valstybės tautinių mažumų politiką vykdančią instituciją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1300, 2015 m. liepos 1 dieną savo veiklą pradėjo atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris tapo už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.
Šiandien atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės švenčia savo dešimtmetį. Per šį laikotarpį nuveikta daug – nuo kultūros projektų rėmimo iki Lietuvos atstovavimo tarptautinėse organizacijose ir svarbių teisinių iniciatyvų.
✅ Sustiprintas tautinių mažumų politikos įgyvendinimas.
✅ Plėtojamas dialogas su savivaldybėmis, NVO ir tarptautiniais partneriais.
✅ Įtvirtintas darbo grupių ir tarybų vaidmuo priimant sprendimus – per 10 metų aktyviai veikė Tautinių bendrijų taryba, Akademinė taryba, darbo grupės tautinių mažumų politikos, romų integracijos, švietimo klausimais, ekspertiniai formatai teisėkūros, kultūros ir istorinio atminimo srityse.
✅ Įgyvendinta šimtai kultūros, švietimo ir paveldo projektų. Tarp jų – tarptautiniai projektai bei tęstinis „Romų platformos“ projektas.
✅ Įgyvendinti svarbūs tarptautiniai įsipareigojimai.
✅ Žengti žingsniai link aiškesnio teisinio reguliavimo – Departamento suburta darbo grupė parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną.
✅ Organizuoti tradiciniais tapę mokymai, seminarai ir strateginės sesijos – renginiai, suburiantys bendruomenių atstovus, mokslininkus, savivaldybių specialistus, valstybės tarnautojus ir tarptautinius partnerius.
Nuoširdžiai dėkojame visiems partneriams, tautinių mažumų bendruomenėms, ekspertams, institucijoms, buvusiems ir esamiems kolegoms, kurie visada buvo šalia – palaikė, siūlė idėjas, skatino tobulėti ir kūrė pokytį.
Ypatingas džiaugsmas matyti, kaip per šį laiką suburtas profesionalus, atsidavęs kolektyvas, kuriam svarbu ne tik rezultatai, bet ir pagarba įvairovei, bendrystei bei žmonėms.
Šie metai – puiki proga apžvelgti bendro darbo rezultatus, pažymėti pasiektą pažangą ir žvelgti į ateitį su dar didesniu įsipareigojimu kurti Lietuvą su pagarba įvairovei ir stipriu bendruomeniškumo jausmu.
Atnaujinimo data: 2025-07-01
Taip pat skaitykite:
Tarptautinė vasaros mokykloje Budapešte: dėmesys kultūrinei įvairovei ir mažumų teisėms
In memoriam Aldona Vladislava Vasiliauskienė Pajedaitė
Skelbiami atrankos konkursai romų tarpininkų pareigoms Jonavoje, Panevėžyje ir Vilniuje
Skelbiame viešą atranką į Tautinių mažumų tarybą
Prasideda susirinkimai dėl atstovų delegavimo į Tautinių mažumų tarybą