BDAR
gdpr

Baltijos kelias – visų regiono tautų vienybės simbolis

Data

2019 08 22

Įvertinimas
1
bk.jpg
Tautinių bendrijų atstovai Baltijos kelyje. Dešinėje – tuo metu Lietuvos karaimų kultūros bendrijos (įkurta 1988 m.) pirmininkė, pirmoji 1990 m. įkurto Tautybių departamento prie Vyriausybės generalinė direktorė, diplomatė, vertėja dr. Halina Kobeckaitė. Vilnius, 1989 m. rugpjūčio 23 d. (J. Juknevičiaus nuotr.) © Lietuvos centrinis valstybės archyvas (0-124925)

Lygiai prieš 30 metų, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, trijų Baltijos šalių gyventojai stojo į gyvą grandinę ir susikibo rankomis Baltijos kelyje. Tokiu būdu buvo pareikštas protestas dėl pakto slaptųjų protokolų, dalinančių Europą į įtakos sferas, ir Baltijos šalių Nepriklausomybės panaikinimo. Ši akcija sujungė ne tik tris Baltijos valstybes, bet ir visų tautybių čia gyvenančius žmones. Manoma, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos.  Visi stovėjo petys į petį. Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gyvosios grandinės idėją palaikė ir prie jos prisijungė tautinių bendrijų atstovai. 2009-aisiais įvykęs Baltijos kelias buvo įtrauktas į  UNESCO programos „Pasaulio atminties“ registrą.

Dar 1988-aisiais šalyje buvo įkurta Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija, kuri palaikė dialogą tarp įvairių tautinių bendrijų ir ragino jas vienytis atkuriant Lietuvos valstybingumą. Tautinių bendrijų nariai dalyvavo Baltijos kelyje, gynė Lietuvos Nepriklausomybę 1991 m. sausio 13-osios įvykių dienomis bei Rugpjūčio pučo metu. Daugiau nei trys tūkstančiai įvairių Lietuvos tautinių bendrijų atstovų kreipėsi į paskutinįjį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą, reikalaudami nedelsiant sustabdyti sovietinės kariuomenės smurtą Lietuvoje.

Baltijos kelyje dalyvavo daugelio Lietuvos tautinių mažumų atstovai, kurie iki šių dienų išlieka aktyviais visuomeniniais šalies veikėjais. Tarp jų buvo ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė, pirmoji 1990 m. įkurto Tautybių departamento prie Vyriausybės generalinė direktorė, diplomatė, vertėja dr. Halina Kobeckaitė, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė, Gudų kultūros draugijos atstovas Olegas Ablažėjus, vertėjas, publicistas Georgijus Jefremovas, Lietuvos armėnų sąjungos narys Ruslanas Arutiunianas, žydų bendruomenės narys Grigorijus Kanovičius ir kt.

Šiemet, minint Baltijos kelio jubiliejų „Baltijos kelias gyvas“, tautinių bendrijų nariai su šeimomis ir draugais taip pat taps jo dalyviais. Jie į gyvą žmonių grandinę įsijungs sostinės Katedros aikštės–Sereikiškių parko zonoje.