Baltijos šalys dalinosi romų įtraukties patirtimi
Kovo 28 d. Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyr. specialistė Gražina Sluško dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Taline „Estijos romų bendruomenės įgalinimo ilgalaikės perspektyvos“, kurioje pristatė Lietuvos romų įtraukties praktiką tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Savo pranešime G. Sluško akcentavo Europos Komisijos finansuojamo projekto „Vietinės romų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“ rezultatus bei jo svarbą įgyvendinant romų įtraukties priemones. Konferencijoje taip pat dalyvavo Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja, Lietuvos romų bendruomenės atstovai, savo patirtimi dalinosi kolegos iš Estijos ir Latvijos.
Prof. Huseyin Kyuchuk – apie įtraukaus ugdymo svarbą
Konferencijos kviestinis svečias – prof. Huseyin Kyuchuk (dar žinomas kaip Hristo Kyuchukov) iš Berlyno. Prof. Huseyin Kyuchuk yra lingvistas, psicholingvistas ir mokslininkas, daugiausia tyrinėjantis romų ir turkų kalbas bei daugiakalbystę. Jis yra parašęs daugybę knygų ir straipsnių apie romų kalbą, kultūrą ir švietimą, taip pat dirba su vaikų kalbos vystymosi tyrimais bei aktyviai skatina romų teises ir jų kalbinį bei kultūrinį paveldą.
Prof. H. Kyuchuk perskaitė pranešimą apie įtraukųjį ugdymą, pristatė naujausius tyrimus apie romų vaikus ir valstybių praktiką, susijusią su specialiųjų romų vaikų poreikių nustatymu dėl to, kad jų gimtoji kalba yra romų. Jis taip pat akcentavo, kad būtina siekti ne lygybės, o teisingumo (angl. equality → equity → justice).
Prof. Huseyin Kyuchuk
Diskusijos su kolegomis iš Latvijos, Estijos ir Suomijos
Darbas grupėse kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, tam tikrų sprendimų ieškojimas bei rekomendacijų dėl romų įtraukties teikimas buvo praturtinanti patirtis, skatinanti dalintis gerąja praktika ir stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą.
Ypač įdomi buvo Suomijos patirtis siekiant užtikrinti romų atstovavimą ir dalyvavimą sprendimų priėmime. Suomijoje veikia Romų taryba (Suomen Romaniyhdistys), įsteigta dar 1956 m. Į tarybą įeina visos nacionaliniu lygiu veikiančios romų organizacijos, atsakingos ministerijos bei kitos institucijos. Taip pat penkios tarybos veikia regioniniu lygiu. Šis mechanizmas padeda kurti atviresnę ir tolerantiškesnę visuomenę bei užtikrinti, kad romai turėtų vienodas galimybes su kitais Suomijos gyventojais.
Romai Estijoje
Romų bendruomenė Estijoje nedidelė – apie 600 žmonių. Ją sudaro trys skirtingos grupės: estų romai, latvių romai (Lotfitka Roma) ir rusų romai (Xaladytka Roma). Didžiausia romų bendruomenė (197 asmenys) gyvena pasienyje su Latvija – Valkos miestelyje. Taip pat romai gyvena Tartu (53 asmenys), Taline (46 asmenys), Pernu (43 asmenys) ir kituose miestuose.
37 proc. romų yra Estijos piliečiai, 42 proc. – Latvijos piliečiai, 13 proc. – Rusijos piliečiai, o kiti turi kitų šalių pilietybę.
Remiantis paskutinio gyventojų surašymo, atlikto 2020 m., duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi 2 proc. romų, vidurinį – 23,9 proc., pagrindinį – 37,7 proc., pradinį – 24,5 proc., be išsilavinimo – 9,1 proc., nežinomas išsilavinimas – 2,7 proc. Dirbantieji romai sudaro 17,1 proc.
Estijoje veikia viena romų nevyriausybinė organizacija – Estijos romų sąjunga, kuriai vadovauja Zalina Dabla.
Estijoje romų įtraukties politiką formuoja Kultūros ministerija, o priemones įgyvendina Integracijos fondas. Šiuo metu Integracijos fondas pradėjo vykdyti ESF lėšomis finansuojamą trijų metų projektą, skirtą romų įdarbinimui.
Iš kairės: Zalina Dabla (Estijos romų sąjunga), Anne-Ly Reimaa (Kultūros ministerija), Ave Härsing (Estijos Integracijos fondas)