Tautinės bendrijos prisideda iniciatyvomis prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo
Kovo 28 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muzikinėje salėje vyko M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos plano renginys - Tautinių mažumų departamento prie LRV finansuota Kauno armėnų bendrijos paskaita „Pasaulio sutvėrimas“. Paskaitoje buvo pristatyta ir analizuojama Čiurlionio meninio pasaulio tvarkos samprata ir tapybos ryšys su Artimųjų Rytų tautų mitologiniais simboliais.
Paskaita leido giliau pažinti šio žymaus dailininko, kompozitoriaus, filosofo, XX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjo kūrybą, o renginį papildė M. K. Čiurlionio muzikos koncertas, kurį atliko talentingi atlikėjai iš Armėnijos.
Renginyje dalyvavo Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė, Kauno tautinių bendrijų atstovai.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2025 metus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais atsižvelgdamas į tai, kad 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginami Renesanso menininkų universalumui; per dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje; tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai; per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vadovavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos kūrimui, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų, šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, kuri turėjo didelės įtakos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio lietuviškosios savimonės formavimuisi.
Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą. Minėjimo plane išskirtos 129 veiklos – pagrindiniai minėjimo metų akcentai, projektai, skirti įamžinimui ir atminčiai, meno renginiai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių ir regionų iniciatyvos – visapusiškai pristato M. K. Čiurlionio asmenybę, kūrybą ir jo gyvenimo istorinį laikmetį. Programoje – daugiau kaip 10-yje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitose valstybėse vyksiantys menininko kūrybai dedikuoti ir bendruomeninę dvasią stiprinantys renginiai, koncertai, parodos, iškilminga M. K. Čiurlionio jubiliejaus minėjimo savaitė, įtraukti ir tokie Čiurlionio vizijas primenantys projektai kaip jo kūrinio skambesys pasauliui iš Tarptautinės kosminės stoties.
Pagal šį planą Departamentas finansavo dar vienos iniciatyvos - VšĮ Vilniaus lenkų teatru "Studija" spektaklio "M. K. Čiurlionis. Trajektorijos" sukūrimą ir pristatymą publikai.
Visą M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą rasite ČIA.