2024-05-21

Tautinių bendrijų dienai skirta strateginė sesija „Integracija kintančios tikrovės sąlygomis“

Gegužės 21 d. Lietuvoje vienuoliktą kartą minima Tautinių bendrijų diena. Šios dienos ištakos siekia 2001 m., kai UNESCO priėmė Visuotinę kultūrų įvairovės deklaraciją, po metų gegužės 21-oji UNESCO sprendimu buvo paskelbta Pasauline kultūrų puoselėjimo diena, o 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją paskelbė Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas mūsų valstybės siekį išsaugoti visų joje gyvenančių tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra daugiakultūrė valstybė, Lietuvos Respublikos Seimas dar 2012 m. svarstė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siekiama įprasminti Lietuvos tautinių bendrijų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimo procesą, krašto ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą.

Nuo seno Lietuvoje gyvenantiems įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonėms Vilnius buvo traukos centru. Todėl Seimas 2013 m. pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvos tautinių bendrijų dieną buvo siūlyta minėti sausio 25-ąją. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai. 1323 metų sausio 25 dieną Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Gedimino laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.

Toks Seimo sprendimas sukėlė audringas istorikų ir visuomenininkų diskusijas dėl Gedimino laiško interpretacijos. Tuomet buvo rastas kompromisinis sprendimas. 2013 m. spalio 15 d. priimtoje Atmintinų dienų įstatymo pataisoje Seimas sausio 25-ąją paskelbė Vilniaus pagarsinimo diena, o Lietuvos tautinių bendrijų diena paskelbė gegužės 21-ąją. Tautinių bendrijų diena pažymima nuo 2014 metų.

Ir Lietuvos tautinių bendrijų diena, ir Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena atliepia Jungtinių tautų organizacijos paskelbtą deklaraciją: „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“. Jos pagrindinis tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Lietuvos valstybė nuo pat įsikūrimo ir Nepriklausomybės atgavimo skyrė dėmesį savo tautinėms bendrijoms. 1918 m. lapkričio 11 d. sudarytoje pirmojoje vyriausybėje, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, buvo du ministrai be portfelio – žydų ir gudų reikalams. Ministrų be portfelio postai išliko maždaug iki 1924 metų. Tautinių mažumų atstovai buvo renkami Seimų nariais, į savivaldybių tarybas, dalyvavo šalies valdymo struktūrose.

1989 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo priimtas Tautinių mažumų įstatymas (pataisytas ir papildytas 1991 m. sausio 29 d.), o prie Vyriausybės įkurta speciali institucija – Tautybių departamentas. Tai buvo pirmieji ir vieninteliai tokio pobūdžio dokumentai ir įstaigos tuometinėje Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu prie tautinių mažumų politikos formavimo prisideda ir ją įgyvendina 2015 m. atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Remiantis Atmintinų dienų įstatymu, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.

Minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamente buvo organizuota strateginė sesija „Integracija kintančios tikrovės sąlygomis“, kurioje dalyvavo tautinių bendrijų, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės atstovai.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovo pavaduotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė pristatė 2023 m. Lietuvos visuomenės nuostatų tyrimą etninių, religinių, migrantų ir kitų socialinių grupių atžvilgiu. Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto bendrasteigėja, Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Barbara Stankiewicz skaitė pranešimą „Tautinės mažumos, migrantai, pabėgėliai: senos ir naujos įtampos Lietuvoje po 2024 m. Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, Departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova pristatė veiklos gairės karo Ukrainoje ir daugiakultūrės visuomenės adaptacijos srityje.

„Pastaraisiais metais Lietuvos tautinių mažumų ir migracijos paveikslas labai pasikeitė. Prieš keliolika metų buvo sunku patikėti, kad Lietuva taps imigracijos šalimi. Todėl šiemet, minėdami Tautinių bendrijų dieną, mes nusprendėme ne švęsti, o diskutuoti. Dirbdami Tautinių mažumų departamente mes matome daugybę įvairiausių sluoksnių – tarp nuo seno Lietuvoje gyvenančių ir naujai atvykstančių bendruomenių atstovų. Jų santykis su Lietuva yra skirtingas. Todėl tas šūkis, su kuriuo buvo kuriamas departamentas – „Lietuvą kuriame kartu“ – ir kuris visiškai pasiteisino, dabar turi būti pritaikytas į Lietuvą atvykstantiems žmonėms“, – kalbėjo Departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė.