Seime pagerbti labiausiai prie daugiatautės Lietuvos vienijimo prisidėję žmonės ir institucijos

Data

2017 11 16

Įvertinimas
0
2017-11-16 Tolerancijos diena.jpg

Lapkričio 16 d., pasaulyje minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos Respublikos Seime vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotas, Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio globojamas iškilmingas renginys, kuriame dalyvavo virš 400 Lietuvos tautinių bendrijų atstovų, akademinės bendruomenės narių, švietimo darbuotojų, žurnalistų, politikų, valstybės tarnautojų, visuomenininkų ir diplomatų. Renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti asmenys už svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą ir kuriant nediskriminacinę aplinką.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, atidarydamas renginį pažymėjo, kad kalbėdami apie toleranciją Lietuvoje, negalime neminėti mūsų šalyje susiklosčiusio ilgamečio daugiakultūriškumo ir pagarbos tautinėms bendruomenėms. „Kuomet kalbėdami apie žmogų sakome „geras“, turime galvoje, kad jis leidžia mums būti savimi. Šiandien turime prisiminti, kad tolerancija neturi būti vieną dieną – ji turi lydėti kasdien. Linkiu mums visiems būti gerais žmonėmis“,- sakė Seimo Pirmininkas.

Užbaigdamas kalbą Viktoras Pranckietis įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko padėkas Klaipėdos Tautinių kultūrų centro direktorei Jelenai Butkevičienei, Varėnos rajono totorių draugijos pirmininkei Liusei Gaidukevičienei bei Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkui Kęstučiui Zenonui Šafranavičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik sakė: „Tolerancija – labai plačiai suvokiama. Šiandien mes į ją žiūrime per įstatymo prizmę, tačiau atsiminkime, kad lietuvių tautai tolerancija turėtų būti prigimtine vertybe dar nuo Gedimino laikų. Jo laiškai tapo darniu įvairių tautų sugyvenimo simboliu.“. V. Simulik priminė, jog valstybės piliečių valia yra išreikšta 1992 m. spalio 25 dieną priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, kurioje skelbiama, jog Lietuva puoselėja tautinę santaiką. Tai yra mūsų valstybės garantas.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone padėkojo už išskirtinį Seimo Pirmininko dėmesį tautinėms bendruomenėms ir sveikindama susirinkusius pastebėjo, kad Tolerancijos diena – gera proga atkreipti visuomenės dėmesį į aktualius iššūkius, pasvarstyti, kiek mes pakantūs kitoniškumui. „Gyvename globaliame, įvariataučiame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Daugiatautėje visuomenėje tolerancija itin svarbi, bet tai neatsiranda savaime – būtinas kryptingas darbas. Norėčiau pažymėti, kad atkūrus Tautinių mažumų departamentą, darbas su tautinėmis bendruomenėmis, paveldo įprasminimu, tolerancijos sklaida itin suaktyvėjo“,– sakė Gunta Rone.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, sveikindama salėje susirinkusius bendraminčius pastebėjo, kad mus visus vienija panašios vertybės. Ir tai ne pakantumas, o pagarba kitokiai tautybei, kultūrai. „Šiandien paminėsime tuos, kurie savo veikla moko mus išplėsti savo pažinimo rodiklius ir, tarsi audeklo sluoksnius, atidengti kitas kultūras dengiantį nežinojimą. Šis renginys – padėka tiems, kurie savo gyvenimus skiria tautinių santykių darnai“,– sakė departamento vadovė. Pristačius būsimus apdovanojimus ir nominacijas, Vida Montvydaitė kalbą baigė kviesdama atsakyti į klausimą – ar esame tolerantiški? „Esame tiek, kiek patys skiriame tam dėmesio ir norime tokiais būti“,– pažymėjo ji.

Aukščiausi Tautinių mažumų departamento apdovanojimai – Didieji Garbės Ženklai „Už nuopelnus“ buvo skirti pirmajai Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinei direktorei, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos garbės pirmininkei, žurnalistei Halinai Kobeckaitei už veiklą ugdant visuomenėje pagarbą visoms tautoms, už tarpkultūrinio dialogo ir tolerancijos skatinimą bei Izraelio valstybės ambasadoriui Lietuvoje Amirui Maimonui – už aktyvią veiklą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis, skatinant pagarbą Holokausto aukoms ir domėjimąsi Lietuvos žydų bendruomenės kultūra.

Halina Kobeckaitė, atsiimdama apdovanojimą, padėkojo tiems žmonėms, su kuriais beveik prieš trisdešimt metų pradėjome kurti darnią Lietuvą.

Ambasadorius Amir Maimon padėkojo Tautinių mažumų departamentui už darbų pripažinimą ir bendradarbiavimą nuo pat ambasados atidarymo. „Nuo ambasados atidarymo vadovaujamės pagrindiniu principu – galime nesutikti su įvairiais dalykais, bet gebame apie juos šnekėtis ir diskutuoti. Tai ir yra tolerancija“,– sakė ambasadorius.

Aukso Garbės ženklus ,,Už nuopelnus“ gavo: Vilniaus universiteto profesorė Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, profesorius Adas Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas, nevyriausybinės organizacijos „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“ pirmininkė Alicija Marija Klimaševska, Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos pirmininkė Tatjana Morgun, buvęs ilgametis Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Izraelio draugijų pirmininkas Pranas Morkus, Lietuvos edukologijos universiteto Rusų kalbos ir kultūros studijų centro direktorius Gendrikas Petkevičius, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos direktorė, ilgametė Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo tarybos narė Diana Stachnovič.

Sidabro Garbės ženklu ,,Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Pranciška Abromavičiūtė, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Alijus Aleksandrovičius, Lietuvos latvių bendruomenės narė Velta Anužienė, Keturiasdešimties totorių kaimo bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska, VšĮ Totorių kultūros centro direktorė Almira Parmaksizoglu, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų draugijos HEIDE pirmininkė Gerlinda Stungurienė, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ buvusi ilgametė pirmininkė ir narė Liudmila Žalakevičienė-Pozdniakovienė.

Už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veikla atminimo dovanomis – vardiniais laikrodžiais buvo apdovanoti: asociacijos „Slavų vainikas“ pirmininkė Tatjana Dvilevič, Klaipėdos savivaldybės Tautinių kultūrų centro projektų vadovė Tatjana Kononova, Visagino sentikių asociacijos pirmininkas Sergejus Kotovas, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvikas.

Tautinių mažumų departamento padėkos buvo įteiktos totorių, rusų ir žydų bendruomenių nariams, Eitminiškių ir Lentvario gimnazijų mokytojams. Taip pat šiemet pirmą kartą už išskirtinį dėmesį tautinių mažumų kultūros ir tapatumo išsaugojimui buvo pagerbtos valstybės ir vietos savivaldos institucijos: Užsienio reikalų ministerija bei Utenos rajono savivaldybė.

Pinigines premijas ir diplomus gavo žurnalistai Vitalijus Karakorskis ir Siarhei Haurylenka už Tarpkultūrinio dialogo skatinimą bei baigiamųjų mokslo darbų tautinių mažumų tematika autoriai: Vilniaus universiteto magistrantė Kamilė Jagėlienė ir doktorantė Lina Leparskienė bei Vilniaus dailės akademijos studentė Anastasija Kodzisova.

Lietuvoje gyvena 154 tautybių gyventojai, kurie sudaro 15 proc. šalies piliečių. Gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė – lenkai, kurių šalyje gyvena apie 200 tūkst., rusų – apie 176 tūkst., baltarusių – apie 36 tūkst., ukrainiečių – apie 16 tūkst. Aktyvumu pasižymi žydų, totorių, vokiečių, romų, latvių, armėnų, azerbaidžaniečių, karaimų, rumunų ir kt. bendruomenės. Tautinės bendruomenės yra įsteigusios beveik 300 visuomeninių organizacijų ir daugiau kaip 40 šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų.

Tautinių mažumų departamentas, vadovaudamasis pilietiškumo, dialogo ir kultūrų įvairovės vertybėmis bei pasisakydamas už asmenybės savitumą, religinę ir kultūrinę įvairovę, nuosekliai prisideda prie tolerancijos kitataučių atžvilgiu skatinimo Lietuvoje. Departamentas palaiko ryšius ir bendradarbiauja su asmenimis, priklausančiais tautinėms mažumoms, iš dalies finansuoja tautinių mažumų integracijos ir tapatumo išsaugojimo priemones. Departamentas nuolat analizuoja ir apibendrina informaciją apie tautinių mažumų socialinę-politinę padėtį, tiria jų poreikius ir įgyvendina priemones, padedančias išsaugoti tautinių mažumų kultūrinį tapatumą. Taip pat departamentas įgyvendina priemones, skatinančias tautinių bendrijų tarpkultūrinį dialogą, kovą su tautine, rasine diskriminacija ir etnine neapykanta.