Strasbūre vyko Europos Tarybos romų įtraukties 2026-2030 m. strategijos projekto aptarimas
Balandžio 1-2 d. Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyr. specialistė Gražina Sluško dalyvavo 11-ajame Europos Tarybos ADI-ROM komiteto posėdyje, skirtame romų ir klajoklių bendruomenių įtraukties ir apsaugos nuo diskriminacijos klausimams. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo formuoti strateginį požiūrį ir nustatyti pagrindinius būsimos Europos Tarybos romų ir klajoklių įtraukties strategijos 2026–2030 m. prioritetus.
Europos Tarybos romų ir klajoklių įtraukties strategija 2026–2030 metams
Nuo 2024 m. Europos Taryba rengia Romų ir klajoklių įtraukties strategiją 2026–2030 m. laikotarpiui. 2024 m. spalio mėnesį pirmą kartą šio dokumento projektas buvo pristatytas valstybės institucijų atstovams 10-ajame Europos Tarybos ADI-ROM komiteto posėdyje. Taip pat jis buvo aptartas pilietinio dialogo su romų bendruomene metu. Daugiausia dėmesio dokumente skiriama tokioms problemoms, kaip mokyklų segregacija, neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai, siekiant užtikrinti, kad būsima strategija tinkamai atlieptų dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria romų ir klajoklių bendruomenės. Ankstesnis Strateginis veiksmų planas romų ir klajoklių įtraukčiai apėmė 2020–2025 metus ir buvo orientuotas į kovą su antičigonizmu bei diskriminacija, demokratinio dalyvavimo skatinimą, prieigos prie įtraukiojo kokybiško švietimo ir mokymo užtikrinimą.
Jenišai – tautinė mažuma Europoje
ADI-ROM komiteto posėdžiuose daugiausia dėmesio yra skiriama romų klausimų apturtimui ir nedaug diskutuojama apie klajoklius, kurie patiria kitokius sunkumus nei romai, daugiausiai susijusius su klajokliškų gyvenimo būdu. 11-ajame Europos Tarybos ADI-ROM komiteto posėdyje dalyvavo Europos jenišų tarybos atstovas, kuris supažindino komiteto narus su šia tautine mažuma.
Jenišai – tai tradiciškai klajoklių gyvenimo būdą pasirinkusi etninė grupė, daugiausia gyvenanti Vidurio Europoje – Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge. Jenišų kilmė nėra iki galo aiški. Viena teorija teigia, kad jie kilo iš socialiai atskirtų kaimo gyventojų, tokių kaip amatininkai, samdiniai ar benamiai valstiečiai, kurie dėl karų, industrializacijos ar socialinių sukrėtimų pradėjo klajoklišką gyvenimo būdą. Kiti mano, kad jenišai susiformavo iš įvairių klajoklių grupių, įskaitant romus, nors patys jenišai nesitapatina su romais. Jie sukūrė savitą kalbą – jenišų kalbą, kuri remiasi vokiečių kalba.
Jenišai ilgą laiką patyrė diskriminaciją ir persekiojimą. Nacistinės Vokietijos laikais jie buvo laikomi „asocialiais“ ir daugelis jų buvo priverstinai sterilizuojami arba įkalinami koncentracijos stovyklose. Ypač skaudus istorinis epizodas įvyko Šveicarijoje, kur nuo 1920-ųjų iki 1970-ųjų vykdyta programa „Kelio vaikai“ (vok. Kinder der Landstrasse). Šios programos metu jenišų vaikai buvo atplėšiami nuo šeimų, perduodami į globos įstaigas ar ūkius, siekiant „asimiliuoti“ juos į visuomenę. Tai paliko gilias žaizdas bendruomenės kolektyvinėje atmintyje.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jenišams kaip atskirai tautinei mažumai. Šveicarija oficialiai pripažįsta jenišus kaip tautinę mažumą pagal Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
Šiuolaikiniai jenišai vis dar susiduria su socialine atskirtimi, stereotipais ir diskriminacija, ypač tie, kurie renkasi klajoklišką gyvenimo būdą – jiems dažnai trūksta tinkamos infrastruktūros ar galimybių įsikurti. Taip pat iškyla grėsmė prarasti kalbą ir tradicijas, ypač tarp jaunesnės kartos. Tačiau vis daugiau iniciatyvų Europoje siekia išsaugoti jenišų kultūrą ir didinti visuomenės supratimą apie jų istoriją – leidžiami dokumentiniai filmai, rengiamos parodos, atliekami akademiniai tyrimai, o bendruomenės atstovai aktyviai veikia tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Dialogas su pilietine romų visuomene
11-o Europos Tarybos ADI-ROM komiteto posėdžio dalyviai turėjo galimybę apsikeisti nuomonėmis su 19-ojo Europos Tarybos dialogo su romų ir klajoklių pilietine visuomene susitikimo dalyviais dėl rengiamos Europos Tarybos Romų ir keliautojų įtraukties strategijos 2026–2030 metams bei kovos su antičigonizmu. Taip abiejų susitikimų dalyviai dalyvavo bendrose darbo grupėse, kuriose diskutavo apie etinių duomenų rinkimą, pilietinį romų dalyvavimą ir įtraukųjį ugdymą.
(ADI-ROM komiteto nariai kartu su romų pilietinės visuomenės atstovais, Europos Tarybos nuotrauka)
OPRE ROMA! Iniciatyvos atidarymas
Balandžio 2 d. Strasbūro teatre „Maillon“ buvo atidaryta Europos Tarybos iniciatyva OPRE ROMA! Ši iniciatyva skirta visą balandžio mėnesį švęsti romų kultūrą, istoriją ir indėlį į Europos visuomenę. Ja siekiama didinti informuotumą apie romų bendruomenę, kovoti su stereotipais ir skatinti įtrauktį. Fraze „Opre Roma!“, reiškiančią „Atsistokite, romai!“ anglų kalba, pirmą kartą iškėlė 1971 metais vykęs Pirmasis pasaulinis romų kongresas. Šis šūkis ir šiandien įkvepia romų bendruomenes vienybei ir atsparumui.
OPRE ROMA! iniciatyvą pradėjo romų trupės iš Graikijos pasirodymas „ROMALAND“ (rež. Anestis Azas ir Prodromos Tsinikoris). Spektaklis apjungė tradicinę romų muziką, šokį ir pasakojimus, siekiant atskleisti turtingą romų kultūros paveldą ir istoriją.
Prie OPRE ROMA! iniciatyvos prisijungė daugiau nei trisdešimt valstybių, tarp jų ir Lietuva. Lietuvoje OPRE ROMA! iniciatyvos renginiu tapo Vilniaus muziejuje eksponuojama paroda „Amare Džiipena – Vilniaus romų istorijos“.
(Strasbūro miesto ,,Maillon“ teatro nuotrauka)
Atnaujinimo data: 2025-04-10
Taip pat skaitykite:
Tautinių mažumų departamentas linki atgimimo, šviesos ir naujų vilčių
Lietuvoje minima Tarptautinė romų diena