Taline vykusios diskusijos apie integraciją yra reikšmingos ir Lietuvai
2024 m. lapkričio 14–15 d. Estijos sostinėje Taline vyko tarptautinė konferencija „Kultūrinė įvairovė – kliūtis ar galimybė formuojant darnią visuomenę?“, kurią organizavo Integracijos fondas (est. Integratsiooni Sihtasutus) – didžiausia ir svarbiausia Estijos įstaiga, veikianti prie Estijos kultūros ministerijos ir dirbanti tautinių mažumų bei užsieniečių integracijos srityje. Estų kvietimu atvykęs Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas skaitė pranešimą ir dalyvavo pirmoje konferencijos plenarinėje diskusijoje „Kultūrinė įvairovė – gelbėjimosi liemenė demokratijai?“. Jos metu buvo ieškoma atsakymų – kaip migracijos, dezinformacijos, radikalizacijos, sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto kontekstuose kultūrinė įvairovė gali padėti išsaugoti demokratiją.
Kalbėdamas konferencijoje, D. Babilas akcentavo, jog tarp kultūrinės įvairovės ir demokratijos neabejotinai egzistuoja abipusis poveikis ir ryšis, o jo stiprumas nemaža dalimi priklauso nuo valstybės politikos bei jos efektyvumo. Buvo prisiminta, jog atkuriant nepriklausomą demokratišką Lietuvą, buvo iškart aukščiausiu politiniu lygmeniu susirūpinta valstybės vaidmeniu tautinės ir kultūrinės įvairovės srityje. Tautinių mažumų įstatymas buvo priimtas ir Tautybių departamentas įkurtas netgi anksčiau, nei pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Anot departamento direktoriaus, dėl jau minėtos kultūrinės įvairovės, demokratijos ir valstybės politikos sąveikos, 2024 m. lapkričio 7 d. Seime priimtas ir Prezidento jau pasirašytas Tautinių mažumų įstatymas taip pat yra labai reikšmingas. Apskritai, Lietuvoje turime nemažai gerų pavyzdžių, kai nuoseklus valstybės dėmesys kultūrinei įvairovei nulėmė reikšmingus rezultatus ir pokyčius tautinių mažumų srityje.
Integracijai skirta konferencija vyko dvi dienas, joje dalyvavo keli šimtai integracijos srityje dirbančių akademikų, politikos formuotojų, praktikų ir šios srities specialistų – daugiausiai iš Estijos ir Latvijos. Daug auditorijos dėmesio sulaukė šešių Estijos parlamento partijų atstovų debatai. Gan išsamiai buvo pristatyti Estijoje jau kelis dešimtmečius nuosekliai atliekami integracijos tyrimai ir stebėsena. Siekiant aptarti kylančius iššūkius, surengta diskusija „Radikalizacija – šiuolaikinė demokratijų rykštė ar pamoka, kurią turime išmokti?“. Daug susidomėjimo sulaukė pristatymas, kuris buvo skirtas žiniasklaidos monitoringui ir integracijos prognozėms, kurios atliekamos dirbtinio intelekto pagalba. Vakare visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į režisierės Angelinos Maccarone filmo „Klandestin“ peržiūrą, po kurios vyko pokalbis apie ksenofobiją Europoje.
Į šią konferenciją taip pat buvo atvykusi Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorė Eglė Rušinskaitė ir Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė. Tautinių mažumų departamentas ir toliau stiprins bendradarbiavimą su kaimyninių Baltijos šalių įstaigomis ir integracijos specialistais, dirbančiais tautinių mažumų srityje. Ketinama palaikyti nuolatinius tarptautinius ryšius, keistis gerosiomis praktikomis ir organizuoti bendras veiklas.
Atnaujinimo data: 2024-11-19
Taip pat skaitykite:
Kaune vyko mokymai romų tarpininkams
Padėkos dienos išvakarėse Kauno įvairių tautų kultūrų centras minėjo veiklos 20-metį
Vienintelė Lietuvoje gimnazija baltarusių mokomąja kalba švenčia atkūrimo 30-mečio jubiliejų
Skelbiamas konkursas tautinių mažumų kultūros projektams 2025 metais finansuoti