Tautinių bendrijų dienos minėjimas savaitgalį tęsėsi Klaipėdoje ir Rumšiškėse
Šventiniai renginiai, skirti Tautinių bendrijų dienai, praėjusią savaitę vyko ne tik Vilniuje. Savaitgalį šventė tęsėsi Kauno rajone ir Klaipėdoje.
Gegužės 24-25 d. Klaipėdos Teatro aikštė virto gyvu tautinių kultūrų centru – čia jau 13-ąjį kartą surengtas tarptautinis festivalis „Tautinių kultūrų diena“, subūręs miesto gyventojus, svečius bei tautinių bendrijų atstovus į išskirtinę šventę, kupiną muzikos, šokių, skonių ir bendrystės.
Renginys prasidėjo sveikinimais – susirinkusius pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, šventės svarbą pabrėžė ir Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, primindamas, kad ši diena Lietuvoje minima nuo 2014-ųjų, o jos ištakos siekia Gedimino ir Vytauto Didžiojo laikus.
Festivalio metu Teatro aikštė skendo egzotiškuose kvapuose ir tautinių patiekalų aromatuose – lankytojai turėjo galimybę paragauti siriško, uzbekiško, tadžikiško plovo ir kitų autentiškų gardumynų. Mugėje ir scenoje dalyvavo tautinių bendrijų kolektyvai iš Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų ir užsienio.
Šventę vainikavo spalvingas ir energingas Klaipėdos indų bendruomenės pasirodymas, kuris kvietė žiūrovus ne tik stebėti, bet ir patiems įsilieti į šokio ritmus.
Renginyje dalyvavo Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“, Azerbaidžaniečių draugija „Azeris“, Baltarusių bendrija „Krynica“, VšĮ „Gudų idėjų jūra“, Klaipėdos indų bendruomenė, Latvių asociacija „Atpūta“, Lietuvos lenkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Rusų bendrija „Lada“, Totorių bendrija „Nur“, Ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“, Klaipėdos vokiečių bendrija ir asociacija „Deutscher Kultur Verein Memel“, Žydų bendruomenė, Lietuvos kirgizų bendruomenė
Festivalį finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.
Gegužės 25 d. Lietuvos etnografijos muziejaus miestelyje Rumšiškėse vyko išskirtinė šventė, subūrusi įvairių tautų bendruomenes ir lankytojus į bendrystės, kultūrų pažinimo ir šventinės nuotaikos kupiną renginį.
Šventė, vykusi autentiškoje XX a. pradžios miestelio atmosferoje, priminė Lietuvos daugiatautę praeitį bei pabrėžė tautinių bendrijų svarbą kuriant šalies tapatybę. Renginyje dalyvavo ir kultūrinį paveldą pristatė totorių, žydų, lenkų, karaimų ir romų bendruomenės.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas žydų tradicijoms – simboliškai atidengtas žydų pirklio Urmininko namo stogas, per kurį, laikantis Sukot tradicijos, turi matytis dangus. Tai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių žydų religinėms apeigoms pritaikytų architektūrinių elementų.
Visi, besidomintys istorine totorių bendruomene, Tabariškių name galėjo dalyvauti paskaitoje apie Lietuvos totorius karius ir išklausyti totorių bendruomenės atstovo Motiejaus Jakubausko pasakojimo apie Lietuvos totorių tarpukario paveldą.
Renginio metu skambėjo tautinė muzika, buvo šokami šokiai ir atliekamos dainos. Tarp dalyvių – totorių folkloro ansamblis „Efsanė“, Kauno totorių bendruomenės, Totorių bendruomenių sąjungos atstovai. Scenoje pasirodė ir lenkų ansamblis „Rudomianka“. Buvo pristatytos žydų, karaimų, romų kultūros.
Dalyviai ne tik koncertavo, bet ir dalyvavo edukacijose, diskutavo, dalinosi patirtimis ir kūrė bendrą, šiltą ir įtraukiančią atmosferą.
Tautinių bendrijų dienos minėjimas tapo priminimu, kad Lietuva – tai daugelio namai, o kultūrų įvairovė – didžiulė vertybė, kurią verta saugoti ir perduoti ateities kartoms.
Atnaujinimo data: 2025-05-29
Taip pat skaitykite:
Tarptautinė vasaros mokykloje Budapešte: dėmesys kultūrinei įvairovei ir mažumų teisėms
In memoriam Aldona Vladislava Vasiliauskienė Pajedaitė
Skelbiami atrankos konkursai romų tarpininkų pareigoms Jonavoje, Panevėžyje ir Vilniuje
Atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės švenčia savo dešimtmetį