Vilniaus muziejuje pristatytas nuotraukų albumas „(Ne)matomos istorijos: Baltijos romai archyvinėse fotografijose“

Vasario 27 d. Vilniaus muziejuje vyko leidinio „(Ne)matomos istorijos: Baltijos romai archyvinėse fotografijose“ pristatymas ir diskusija apie Lietuvos ir visos Europos romų bendruomenės istoriją ir dabartį.

Pasak knygos sudarytojų ir autorių, nors romai dažnai ignoruojami bendruose mūsų visuomenių istoriniuose naratyvuose, jie buvo neatsiejamas visų Baltijos šalių kultūrinio kraštovaizdžio elementas. Per amžius vietos bendruomenės priklausė nuo turtingos įvairialypės aplinkos bei skirtingų etninių grupių tarpusavio sąveikos. Keliaujantys amatininkai ir arklių prekeiviai aprūpindavo vietinius kaimus ir miestus reikalingomis prekėmis ir paslaugomis, o patikimi dvarų ir valstiečių ūkiai padėdavo sezoniškai keliaujančioms šeimoms išgyventi atšiaurias Baltijos šalių žiemas. Kai kurie romai taip pat dirbo ūkininkų padėjėjais ir patarnautojais, o vaikai – skirtingų gyvulių piemenimis. Tačiau šiandien apie tai mažai kas yra girdėjęs ar skaitęs.

Akcentuojama, kad albumas „(Ne)matomos istorijos: Baltijos romai archyvinėse fotografijose“ yra vienas iš bandymų nutraukti tylą apie istorines romų bendruomenes Baltijos šalyse ir romų istoriją apskritai. Jame yra surinkta archyvinių nuotraukų kolekcija, kuri pristato istorines Lietuvos, Latvijos ir Estijos romų bendruomenes iki Antrojo pasaulinio karo. Tai unikalus tarpdisciplininio Baltijos šalių mokslininkų ir bendruomenės aktyvistų bendradarbiavimo, bendro archyvinės medžiagos analizavimo ir sisteminimo rezultatas.

Albumo sudarytojai ir bendraautoriai yra įvairių studijų krypčių atstovai: kultūros antropologijai, sakytinės istorijos ir paveldo ekspertai, lingvistai, etnomuzikologai. Visi šie tyrėjai bendradarbiavo su vietos romų bendruomenėmis. Tačiau archyvinių nuotraukų albumo kūrimo darbo organizavimas kiekvienoje šalyje buvo skirtingas. Skirtingi požiūriai ir darbo sritys bei interesai įtakojo šio veikalo galutinę formą, ką skaitytojas galės pastebėti vartant knygos puslapius.

Leidinio autoriai pabrėdžia, kad Lietuvoje nuotraukų šiam albumui atrankos procesą sudarė trys etapai. Pirmiausia, Lietuvos muziejams ir archyvams buvo išsiųstos užklausos. Be to, naudotasi atviros prieigos duomenų bazėmis. Šiame etape buvo įsigyta naujų, dar nematytų nuotraukų. Toliau sekė užduotis išanalizuoti medžiagą ir gauti autorines teises publikacijoms. Svarbiausia nuotraukų atrankos dalis buvo vietos romų bendruomenių bendradarbiavimas ir įtraukimas į procesą. Archyvinės nuotraukos buvo analizuojamos ir aptariamos kartu su Vilniaus romų jaunimu. Labai svarbu buvo išgirsti, kaip jaunoji karta supranta, vertina ir jaučia praeitį bei istoriją. Taigi, vartydami albumo lietuviškąją dalį, greta bendros apžvalginės informacijos, kurią pateikė sudarytojai, galėsite perskaityti ir šios knygos bendraautorių – romų jaunuolių, komentarus.

Kaip teigia albumo sudarytojai, jų tikslas yra „ne pateikti galutinį ir nekintamą pasakojimą, o veikiau atverti naujas erdves, kuriose galėtume iš naujo pažvelgti į savo šalies istoriją, įvertinti skirtingas perspektyvas ir pripažinti romų bendruomenes, kurios šimtmečius sugyveno kartu su mumis. Albumas nėra išsamus archyvinio vaizdinių šaltinių rinkinys apie romų istoriją Baltijos šalyse. Galbūt noras surinkti ir susisteminti visą su romais susijusią archyvinę medžiagą Baltijos šalyse niekada taip ir nebus įgyvendintas. Nepaisant to, turime nuo kažko pradėti“.

Albumo leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė ir Baltijos studijų plėtros asociacija.

Albumo pristatyme ir diskusijoje dalyvavo dr. Giedrė Milerytė-Japertienė (Lietuvos nacionalinis muziejus), Agnieška Avin Ileri (LSMC Sociologijos institutas, albumo sudarytoja ir autorė), Kristina Saidova (Daugiakultūris vaikų ir jaunimo centras „Padėk pritapti“), Gopalas Michailovskis (Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvas ir biblioteka „Džinas i Ripiras“, albumo sudarytojas ir autorius), Dainius Babilas (Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorius). Renginį moderavo žurnalistė Sigita Vegytė.

***
Albumo autorių teigimu, Lietuvos teritorijoje gyvenanti romų grupė litovska roma yra seniausia ir didžiausia mūsų šalyje. Be jų, šalyje dar gyvena kotliarai romai, atvykę į Lietuvą iš Rusijos arba Besarabijos po Antrojo pasaulinio karo, ir lotfitka roma, t. y. Latvijos romai, gyvenantys šiaurinėje Lietuvos dalyje. Dabartinėje Lietuvoje vyrauja kelios romų tarmės, iš kurių pagrindinės yra Lietuvos romų (litovska roma), Latvijos romų (lotfitka roma) ir kelderarų (kotliari). Lietuvos romų tarmė yra plačiausiai paplitusi pagal kalbėtojų skaičių šalyje, gaji visoje Lietuvoje ir net už jos ribų. Pastaraisiais dešimtmečiais ši tarmė paplito ir Vakarų Europos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, kartu su daugeliu Lietuvos romų migrantų. 

Religijos požiūriu Lietuvos romai tradiciškai yra katalikai, tačiau mažesnės grupės taip pat priklauso stačiatikiams ir protestantų bažnyčiai.

Nėra tiksliai žinoma, kada į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko pirmieji romai. Pirmasis oficialus dokumentas, kuriame minimos romų šeimos greičiausiai yra 1501 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio išleistas dekretas, leidžiantis romams apsigyventi šalyje. Tačiau vėliau buvo suabejota šio dokumento teisėtumu. Visgi galima būtų teigti, kad pirmieji romai šiose teritorijose pasirodė dar XV a. antroje pusėje. 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1989 m. gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 2718 romų. Oficialiais duomenimis, romų bendruomenė per pastaruosius 30 nepriklausomos Lietuvos metų iki paskutinio 2021 m. surašymo nuolat mažėjo. 2001 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 571 romas, o 2011 m. – tik 2 115 romų.
2021 m. bendruomenė vėl padidėjo iki 2251. Įdomus sociologinis faktas yra tai, kad romų bendruomenė yra gerokai jaunesnė už šalies vidurkį, t. y. net 49 proc. visų romų sudaro vaikai ir jaunuoliai iki 20 metų amžiaus, palyginti su 22 proc. vaikų ir jaunuolių (0-19 metų amžiaus) tarp visų Lietuvos gyventojų. 

Nepriklausomybės atgavimas Lietuvoje lėmė dideles politines, socialines ir ekonomines visuomenės permainas. Lietuvos romai pamažu ėmė telktis ir dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime. 1992 m. buvo įkurta pirmoji romų organizacija – Lietuvos romų asociacija. Nevyriausybinė organizacija „Romano Džijipe“ (Romų gyvenimas) buvo įkurta 1995 m., turinti filialus Kaune, Ukmergėje ir Panevėžyje. Organizacija „Romano Divis“ (Romų diena) buvo įkurta Pasvalyje 1997 m., tuo pat metu kaip ir kita romų organizacija „Čigonų ugnis“. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje įregistruota 11 romų bendruomenei atstovaujančių organizacijų, iš kurių šiuo metu aktyviausios yra Romų visuomenės centras, Daugiakultūrinio įtraukiojo ugdymo centras „Padėk pritapti“, Lietuvos romų bendruomenė, Baltijos romių moterų asociacija (įsikūrusios Vilniuje), Romų integracijos centras Šiauliuose ir Romų bendrija Panevėžyje. 

Pastaruoju metu romų bendruomenės lyderiai aktyviai dalyvauja sociokultūrinėje veikloje, bendrauja su žiniasklaida ir politikais, ir tampa geru pavyzdžiu, kurio ilgą laiką trūko visuomenėje. 2020 m. įkurtas pirmasis Lietuvoje romų restoranas „Gypsy Lounge and Grill“, o 2023 m. – romų grožio salonas „Šukar Beauty“. Taip pat jau kelerius metus iš eilės organizuojami romų kultūros festivaliai, tokie kaip „GypsyFEST“ Vilniuje ir „Tamburinas“ Šiauliuose. Vienas svarbiausių romų politinio ir socialinio judėjimo pasiekimų yra 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Romų genocido aukų atminimo diena, kuri buvo oficialiai įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir nuo to laiko kasmet minima rugpjūčio 2 d.

Pranešimas parengtas pagal albumo „(Ne)matomos istorijos: Baltijos romai archyvinėse fotografijose“ autorinius tekstus

Atnaujinimo data: 2025-03-04

Taip pat skaitykite:

Direktorius Dainius Babilas dalyvavo savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių tinklo susitikime

Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas – amžina pagarba žmogiškumui

Lietuvoje pradėjo veikti diskusijų klubas „Pilietinio dialogo iniciatyva“

Sveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Pavasarį Lietuvoje gyvenantys moldavai ir rumunai pasitinka Marcišor švente