BDAR
gdpr

Vyresnis už Nepriklausomą Lietuvą. Tautinių mažumų departamentas mini veiklos trisdešimtmetį (video)

Data

2019 09 10

Įvertinimas
0
cover-02.jpg

1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir išsivadavus nuo Sovietų Sąjungos priespaudos, šalyje pradėjo formuotis visos demokratinės valstybės egzistavimui būtinos institucijos, tačiau būta ir tokių, kurios savo veiklą pradėjo dar iki Nepriklausomos valstybės susikūrimo. Viena iš jų yra 1989 m. įsteigtas Tautybių komitetas, įkuriant kurį buvo pasiųsta nedviprasmiška žinia – amžiais puoselėdama draugišką visų tautų sugyvenimą, atgimstanti Lietuvos Respublika ir ateityje bus atvira bei tolerantiška visų tautybių žmonėms.

Todėl 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Respubliką, jau kitą dieną buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos tautines bendrijas. Jame sakoma: „Lietuva - bendroji mūsų Tėvynė [...] Visi Lietuvos valstybės politiniai ir ekonominiai sprendimai bus daromi, atsižvelgiant į visų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų interesus, nepažeidžiant jų nacionalinio orumo ir teisių“.

Įkūrus Tautybių komitetą prie Respublikos Ministrų Tarybos, tais pačiais 1989 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas Lietuvos tautinių mažumų įstatymas. Tai buvo pirmieji ir vieninteliai tokio pobūdžio dokumentai ir įstaigos tuometinėje SSRS. 1990 m. balandžio 18 d. Komitetas reorganizuotas į Tautybių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriam vadovauti buvo paskirta humanitarinių mokslų daktarė Halina Kobeckaitė. Vėliau prie jo buvo įkurtas Lietuvos nacionalinių ir socialinių–ekonominių tyrimų centras. 1991 m. sausio mėn. prie Tautybių departamento įsteigta Tautinių bendrijų taryba, kurios nariais tapo tautinių mažumų, jų organizacijų vadovai ir atstovai. 1990 m. Visagine įsteigtas Nacionalinių kultūrų centras. 1991 m. gegužės mėn. Vilniuje buvo atidaryti Tautinių bendrijų namai.

Atgimimo metais buvo nemažai nuveikta, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos tautinių mažumų savimonei ir kultūrai ugdyti. 1988 m. Lietuvoje buvo pradėta steigti ikimokyklines vaikų įstaigas lenkų ir žydų kalbomis, sparčiai daugėjo bendrojo lavinimo mokyklų lenkų kalba. 1989 m. Lietuvoje pradėjo veikti žydų tautinė mokykla. Negausios tautinės grupės gimtosios kalbos pradėjo mokytis sekmadieninėse mokyklose. Periodinę spaudą gimtąja kalba, be Lietuvos rusų ir lenkų, leido žydai, vokiečiai, ukrainiečiai, baltarusiai. Tautinių mažumų kalbomis buvo rengiamos specialios laidos per Lietuvos televiziją ir radiją, steigiami meno kolektyvai.

Naujoji valstybė rėmė ir palaikė tautinio atgimimo iniciatyvas. 1990 m. lapkričio 29 d. priimamas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo terminų“ – jie pratęsiami iki 1995 m. sausio 1 d., nustatomi kvalifikaciniai kalbos mokėjimo reikalavimai skirtingoms gyventojų kategorijoms. 1990-aisiais prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukuriamos valstybinės komisijos Visagino gyvenvietės, Ignalinos atominės elektrinės ir Rytų Lietuvos problemoms spręsti.

Pirmą kartą pokario metais Lietuvoje 1991 m. biudžete, be bendrų valstybės finansuojamų programų, atskiru straipsniu buvo specialiai išskirtos lėšos tautinių mažumų kultūrai ugdyti ir remti.

Vėliau Tautybių departamentas tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė tautinių mažumų, buvusioje Sovietų sąjungoje gyvenančių lietuvių bei Pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais.

Spartėjant emigracijos tempams vis daugiau lietuvių bendruomenių ėmė kurtis Vakarų Europos šalyse. Siekiant išlaikyti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne ir užtikrinti tinkamą jų interesų atstovavimą, 1997 metais departamentas buvo pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jam patikint ir bendradarbiavimo su užsienio lietuviais funkcijas.

2010 metais panaikinus departamentą jo funkcijos buvo išskaidytos ir perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms.

Atsižvelgdama į Tautinių bendrijų atstovų ne sykį išsakytus nuogąstavimus dėl sumažėjusio jų klausimams tenkančio dėmesio ir reiškiamas viltis, kad Vyriausybė imsis atkurti bendrą valstybės tautinių mažumų politiką vykdančią instituciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2015 metų liepos 1 dieną savo veiklą pradėjo atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris tapo už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą atsakinga institucija ir kuris šiemet mini savo veiklos trisdešimtmetį.