BDAR

XX tarptautinė vasaros mokykla „Tradicija“ Lietuvos pajūryje

Data

2020 07 02

Įvertinimas
0
106453936_556423745053672_3032614332202951214_n.jpg

Kaip greitai bėga laikas! Nepastebimai pralėkė jubiliejinės dvidešimtos vasaros mokyklos „Tradicija“ dienos Palangoje ir dalyvių širdyse bei sielose paliko nepamirštamus įspūdžius! Mokyklos dalyviams buvo suteikta unikali bendravimo su geriausiais folkloro mokytojais, vaikų ir suaugusiųjų folkloro kolektyvų vadovais, atvykusiais iš įvairių šalių galimybė. Kiekvieną dieną mokytojai vedė liaudies dainavimo, šokio, teatro, rankdarbių meistriškumo kursus, rusų kalbos, liaudies kalendoriaus pamokas ir viktorinas. Tai žmonės, turintys nepaprastai daug žinių ir patirties, gebantys sutelkti aplinkinių dėmesį ir užburti juos visam laikui.

Šiais metais pamokas vedė Andrej Kotov, Jelena Bessonova, Jelena Čermenina, Tatjana ir Bartoš Začikevič, Jurij Pastušenko, Irena, Nikolaj ir Arina Zacharovai, Julija Malyškina ir kiti. Su kiekviena amžiaus grupe buvo dirbama pagal specialiai jai parengtą programą, tvarkaraštis apgalvotas iki smulkmenų. Po pamokų dalyvių laukė liaudies šokio vakarai, jie drauge kūrė liaudies teatro spektaklius, pasirodė koncertuose Gintaro muziejuje ir Palangos botanikos parke, susipažino su liaudies meistrais. Pedagogai, siekdami tobulinti kvalifikaciją, atlikimo kultūrą ir įgyti naujų žinių dalyvavo seminare „Darbo su vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvais metodika“, apskritojo stalo diskusijoje „Liaudies tradicijų išsaugojimo ir populiarinimo keliai kitakalbėje aplinkoje“ ir jiems buvo suteikti kvalifikacijos tobulinimo sertifikatai.

Šiais metais organizatoriams teko gerokai paplušėti – juk mokykla jubiliejinė, jau dvidešimtoji! Visame pasaulyje paskelbtas karantinas… Bet nuoširdus tikėjimas, kad organizuojame labai svarbų visuomenei renginį, padedantį saugoti ir skleisti tradicijas, suteikė mums jėgų ir ryžto judėti į priekį. Sekėme Užsienio reikalų ministerijos informaciją iš kurių šalių galima atvykti į Lietuvą ir džiaugėmės, kad jų daugėja. Palangoje susirinko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Vokietijos. Nuotoliniu būdu prisijungė pedagogai iš Rusijos ir Gruzijos.

Atvykusiems čia labai pasisiekė! Po ilgos atskirties, kuri sukūrė slogią psichologinę atmosferą visuomenėje, po laiko, praleisto prie kompiuterių ekranų, žmonės pagaliau galėjo pasidžiaugti gyvu bendravimu vienas su kitu, bendra kūryba.

Kad ir kaip pažengė technologijos, žmogaus išmintis dar nesugebėjo sukurti priemonių, kurios galėtų sujungti žmones, paversti juos vienu muzikiniu organizmu, kurio taip reikia dainuojant. Kaip gali širdys plakti vienu ritmu per atstumą? O juk be to ansamblis niekada neskambės. Kaip nuotoliniu būdu pasiekti vienodo tembro? Jis be galo svarbus tradiciniame dainavime. Profesionalams yra žinomos detalės, daugybė smulkmenų ir subtilybių ir jie jau dabar skelbia pavojų. Nuotolinis mokymasis nepakeis tradicinio, kuris ugdo ir formuoja ne tik asmenybę, bet ir visuomenę. Vaikas privalo socializuotis. O kokia gi socializacija nuotoliniu būdu? Reikalingas tiesioginis kontaktas, gyvas bendravimas. Skaitmeninė komunikacija negali pakeisti betarpiško, gyvo mokytojo ir mokinio bendravimo. Švietimo sistema ne tik moko, ji ugdo, formuoja asmenybę, perteikia vertybes ir tradicijas, kuriomis pagrįsta mūsų visuomenė. Nuotolinis mokymasis gali pakenkti, per jį mes neteksime tradicijos, prarasime kartų ryšį. Auklėjame jaunimą, atitrauktą nuo šaknų, savo tautos kultūros, negerbiantį kitų tautų kultūros. Galiausiai mes tiesiog nustosime kalbėtis, nebemokėsime bendrauti. Apskritojo stalo šia tema dalyviai vieningai pritarė, kad kultūra, o ypatingai tradicinė liaudies kultūra ir nuotolinis kontaktas yra nesuderinami dalykai.

Mokyklos „Tradicija“ pedagogų įžvalgos:

Sergej Starostin, Rusijos folkloro tarybos valdybos pirmininkas, multiinstrumentalistas, daininikas, muzikos prodiuseris, televizijos ir radijo laidų vedėjas: „Jau kelerius metus iš eilės esu vasaros mokyklos „Tradicija“ Palangoje pedagogas. Tai nepamirštamos gyvo bendravimo su folkloro ansamblių dalyviais ir jų vadovais iš įvairių šalių dienos. Per daugelį metų mokyklos veiklos susiformavo unikali savita aplinka, kurioje vyksta tikri stebuklai – per trumpą laiko tarpą dalyviai įgyja praktinius dainavimo, skambinimo muzikos instrumentais, liaudies teatro, apeigų, tradicinės liaudis choreografijos įgūdžius. Jie įsisavina įvairių stilių formas, semiasi liaudies išminties kompleksiškai. Deja, 2020 metai iš esmės pakoregavo mokyklos veiklą, apribojo daugelio pedagogų dalyvavimą. Ką galėčiau apie tai pasakyti. Nuotolinis mokymasis turi savo griežtai apibrėžtus parametrus ir apribojimus, ypatingai pastebimus folklore. Mes todėl vadiname folkloro tradiciją žodine (nerašytine), kad ji perteikiama ir paveldima iš lupų į lupas, betarpiškai bendraujant mokytojui ir mokiniui. Kolektyvai ir mokiniai atvažiuoja į Palangą dėl gyvo bendravimo, susitikimų su savo mokytojais – tai ir yra esmė, pagrindinis tikslas. Žinių ir emocijų užtaiso užtenka visiems metams. Šio bendravimo perkėlimas į skaitmeninę erdvę panaikina esminę mokyklos idėją. Taip pat reikia pripažinti, kad net ir geriausios distancinės techninės priemonės nesugeba tinkamai perteikti gyvo garso tūrinio, intonacijos, juo labiau negali tiesiogiai sukurti bendros muzikinės sąveikos, dėl kurios ir gyvuoja tradicinė kultūra“. 

Tatjana Začikevič, etnomuzikologė, ilgametė Nacionalinės Ukrainos P. Čaikovskio akademijos folkloro laboratorijos mokslo bendradarbė, legendinio folkloro ansamblio „Drevo“ dalyvė, ansamblio „Dička“ vadovė, šiuo metu gyvenanti Lenkijoje: „Tradicinis folkloro mokymo būdas – perteikimas iš lupų į lupas, sekimas vado pėdomis tiesiogine prasme. Kaip sako patys liaudies atlikėjai „dainavimas įpėdin“. Tam reikia labai gerai jausti partnerį, jo skleidžiamas vibracijas, jo balso įtampą, atspėti pasirinkto melodinio vingio kryptį, kad sugebėti prie jo prisiderinti. Šis sugebėjimas yra esminis folklore, kurio prigimtis yra improvizacinė. Mokymasis nuotoliniu būdu gali pasiūlyti tik jau paruoštas suakmenėjusias struktūras, kurių derinys negali perteikti folklorinio dainavimo kaip gyvo, kintančio organizmo esmės. Mokykloje „Tradicija“ vaikams ir jaunimui suteikiama unikali patirtis girdėti ir derintis vienam prie kito atsitiktinai formuojamose grupėse, kurti ir improvizuoti, o ne tik pasinaudoti paruoštomis konstrukcijomis. Be to, mokyklos dalyviams iš užsienio šalių suteikiama galimybė pažinti rusų kalbą ir kultūrą formų ir dialektų įvairovėje. 

Andrej Kotov, senovinės rusų dvasinės muzikos ansamblio „Sirin“ vadovas: „Sveikinu vasaros kūrybinės mokyklos „Tradicija“ organizatorius, pedagogus ir dalyvius su garbingu 20 metų jubiliejumi! Mokykla „Tradicija“ yra profesionalaus ir efektingo kūrybinių meistriškumo kursų organizavimo rodiklis. Per ilgus mokyklos organizavimo metus čia susiformavo labai geras pedagogų kolektyvas, kurį sudaro geriausi įvairių tradicinės kultūros sryčių specialistai ir tas kolektyvas nuolat atsinaujina. Vadovai – Irena ir Nikolaj Zacharovai sugebėjo apjungti dainuojamasias, šokio tradicijas, tautodailę, rusų tradicinę dvasinę muziką, liaudies teatrą. Pedagogams galimybė bendrauti, dalintis informacija ir patirtimi šiltoje, šeimyninėje aplinkoje yra labai svarbi. Vaikai, suaugusieji mokyklos mokiniai visą laiką leidžia kūrybinėje aplinkoje, kur pamokas keičia poilsis, bendros šventės, šokiai ir žaidimai. Kiekvienam dalyviui suteikiama galimybė kompleksiškai mokytis ir pažinti tikrąją, autentišką rusų tradiciją. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mokymasis nuotoliniu būdu, kuris dėl nenugalimų aplinkybių buvo taikomas šiais metais, jokiu būdu negali ir neturi pakeisti gyvo kūrybiško mokytojo it mokinio bendravimo. Ypatingai kai kalbame apie atlikimo žanrus – dainavimą ar šokį. Viena svarbiausių meno ir tradicinio meno užduočių – sudaryti bendro kūrybinio proceso galimybes – bendrų išgyvenimų šokyje, dainoje, gilaus kūrybinio bendravimo. Net pačios pažangiausios techninės interneto galimybės negali atkurti tokios aplinkos. Norėčiau tikėti, kad ateityje mes galėsime sugrįžti prie tradicinių liaudies kultūros mokymosi formų“.

Nikolaj Zacharov, Vilniaus rusų folkloro centro direktorius, ansamblio „Arinuška” vadovas, mokytojas-ekspertas, mokyklos „Tradicija“ organizatorius: „Džiugu, kad net esant sunkioms epidemiologinėms aplinkybėms, pedagogai siekia dalintis patirtimi, aptarti sunkumus, atsiradusius nuotolinio mokymosi proceso metu, folkloro kolektyvai siekia tobulėti. Man atrodo, žymus pasakymas „Pamiršime tradicijas – prarasime save“ labai tiksliai atskleidžia vasaros mokyklos esmę. Kultūra (jeigu ji siekia išsaugoti savo gyvybingumą) visada remiasi gerąja, pozityvia ankstesnių kartų patirtimi, tai ir yra tradicija.

Irena Zacharova, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro direktorė, folkloro ansamblio „Arinuška“ vadovė, mokytoja-ekspertė, mokyklos „Tradicija“ įkūrėja: „Mokyklos pedagogų pastangų dėka, išaugo jau ne viena kūrybingų, iniciatyvių, visapusiškai išsilavinusių, gebančių dirbti komandoje vaikų karta. Būtent liaudies tradicinės kultūros principais ir metodika pagrįstas auklėjimas formuoja kūrybingą, gerbiantį savo protėvių istoriją ir tradicijas žmogų. Vaikai, ne vieną sezoną dalyvavę mokykloje, pasižymi aukšto lygio atlikėjo meistriškumu. Labai svarbios mokyklos funkcijos – sukurti ir palaikyti kultūrų ir kartų dialogą“. 

Vieno mokyklos „Tradicija“ mokinių tėvų pastebėjimai: „Mūsų vaikams tai labai svarbi patirtis. Tai pasaulio pažinimas, mąstymo horizonto praplėtimas. Galimybė mokytis pas nuostabius pedagogus suteikia mums ir mūsų vaikams gilias liaudies tradicijos ir folkloro žinias, atskleidžia meistriškumo paslaptis. Mums, gyvenantiems Lietuvoje, tai svarbu kaip gaivaus oro gurkšnis. Mes ir mūsų vaikai privalome suvokti save kaip stiprią ir įdomią, turinčią gilias tradicijas tautą. Būdami šalia žmonių žinančių ir mylinčių tradiciją bei folklorą, sugebančių perteikti tai kitiems, mes patys sužinome daug ir darome gerą darbą savo vaikams. Visi mokytojai čia – ne tik meistriški pedagogai, jie dar ir labai įdomūs, entuziastingi žmonės, perteikiantys savo energetiką kitiems. Net patys mažiausi mūsų ansamblio dalyviai, nesuprasdami dar to galva, supranta širdimi. Vaikai, atvažiuojantys iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio šalių, susipažįsta, drauge mokosi, dalinasi patirtimi, žaidžia, bendrauja neformalioje aplinkoje, juos vienija meilė folklorui. Vėliau jie laukia naujo susitikimo po metų. Mokykloje laikas tiesiog lekia. Viso kulminacija – koncertas, atskleidžiantis kaip daug mes išmokome per tokį trumpą laiką. Todėl tariame didelį ir nuoširdų „ačiū“ mūsų pedagogams. Ačiū visiems kas padeda ir palaiko. Tai labai svarbus, įdomus ir nepamirštamas įvykis!“

Jau daug metų mokyklą remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė. 

Jekaterina Bieliauskienė