2011 m. Lietuvoje gyveno 2 793, 2021 m. - 2 142 totoriai. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos raj.
ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvos totoriai – išeiviai iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Jų įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, kuris XIV a. pab. pakvietė ir Trakų bei Vilniaus apylinkėse įkurdino kelis šimtus kilmingų totorių šeimų. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje. Dėl karinės tarnybos jie buvo atleisti nuo mokesčių, jiems buvo skiriama žemė, dvarai. Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, T. Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1864 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose. Vienas iš tarpukario Lietuvos kariuomenės kūrėjų – pulkininkas Chaleckis – totorius.
ŠVIETIMAS. Veikia 4 totorių sekmadieninės mokyklos: Klaipėdos totorių, Totorių kultūros centro, Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės sekmadieninės mokyklos bei Visagino tautinių bendrijų centro „Gimtoji mokykla“ totorių klasė. 2011 m. Vilniuje įkurtas totorių kultūros ir folkloro ansamblis „Ilsu“ („Tėvynė“), kuris puoselėja ir visuomenei pristato tradicinę totorių kultūrą. Tradicija tapo Trakuose organizuojamos kūrybinės vasaros stovyklos Lietuvos totorių vaikams ir jaunimui: mokomasi totorių folkloro, tradicinio jodinėjimo žirgais ir šaudymo iš lanko. Nuo 1995 m. lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis leidžiamas laikraštis „Lietuvos totoriai“. Subartonių kaime (Varėnos r.) įsikūręs Lietuvos totorių muziejus. Trakų istorijos muziejuje veikia nuolatinė Lietuvos totorių kultūros, istorijos ir meno ekspozicija.
VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. 1988 m. įsikūrė Lietuvos totorių kultūros draugija, suvienijusi Vilniaus, Kauno, Alytaus, Nemėžio, Keturiasdešimties totorių kaimo ir Švenčionių totorių kultūros draugijas. Draugija įkurta siekiant organizuoti totorių visuomeninį judėjimą, atstatyti ir suremontuoti maldos namus. Dabar Lietuvoje veikia per 20 totorių organizacijų. 1996 m. įkurta Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Vykdydama veiklą, kuri apima informacijos apie Lietuvos totorius sklaidą, mokslinių konferencijų orientų-totoristikos klausimais organizavimą, įvairių tautinės savimonės ir nacionalinės kultūros puoselėjimo priemonių organizavimą, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga palaiko ryšius su Lietuvos valstybės institucijomis, vietos savivaldos įstaigomis, bendradarbiauja su tarptautinėmis totorių organizacijomis bei užsienio šalių totorių bendruomenėmis. Ypač aktyvūs ryšiai palaikomi su Lenkijos Gdansko L. Kryčinskio totorių kultūros centru, Baltarusijos totorių susivienijimu „Zikr al-Kitab“, Krymo totorių organizacija „Medžlisu“ ir kt. Nuo 2009 m. veiklą vykdo Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas, kuris užsiima atminties įamžinimo ir paveldo išsaugojimo darbais. Aktyvią veiklą, puoselėjant totorių kultūrinį ir dvasinį paveldą, vykdo Totorių kultūros centras, Vilniaus regiono – Nemėžio, Vilniaus, Keturiasdešimt totorių kaimo – totorių bendruomenės. Gražiai dirba totorių bendruomenių namai.
RELIGIJA. Dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra musulmonai sunitai. 1998 m. atkurtas Lietuvos musulmonų – sunitų dvasinis centras muftijatas. Totorių maldos namai – mečetės – veikia Nemėžyje ir Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus raj.), Raižiuose (Alytaus raj) ir Kaune.
PATIEKALAI. Lietuvos totoriai išlaikė savitą kulinarinį paveldą. Bene žinomiausi tradiciniai totorių patiekalai – šimtalapis, ir lietuvių pamėgtas pyragas, koldūnai – kundum, moliūgų pyragas su mėsa, apeiginiai apvalūs paplotėliai – džaima, chalva ir kiti.
