BDAR
gdpr

2017 metų Lietuvos tautinių bendruomenių sakralinio paveldo kalendorius

Departamento 2017 metų kalendoriaus idėja skatina domėjimąsi tautinių bendruomenių sakraliniu paveldu, kuris yra iškalbingas mūsų daugiatautės ir daugiakonfesinės valstybės istorijos atspindys, reikšmingas mūsų bendro sugyvenimo palikimas.

Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, pristatydama leidinio idėją,  pažymėjo, kad valstybės pripažintos religinės bendruomenės – lotynų ir graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų religinės bendruomenės gyvuoja mūsų šalyje ne vieną šimtmetį, turtindamos Lietuvos istorinį, dvasinį bei sociokultūrinį paveldą.

„Galime didžiuotis išsaugoję šių konfesijų maldos namus – bažnyčias, cerkves, sinagogas, kenesas, mečetes, kurių nuotraukos – tik maža dalis bendro palikimo –  sugulė į šį Tautinių mažumų departamento iniciatyva išleistą kalendorių“, ­– sakė departamento vadovė, pristatydama leidinį. Dr. Vida Montvydaitė pažymėjo, jog šiame kalendoriuje Tautinių mažumų departamentas stengėsi pristatyti ir rečiau viešojoje erdvėje matomus, regionuose esančius maldos namus.

Leidinyje pateiktos nuotraukos ir trumpai pristatyti šie sakralinio paveldo objektai: Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė, Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia,  Vilniaus žydų religinės bendruomenės sinagoga, Vilniaus Šv. Baltramiejaus bažnyčia, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, Šv. Vardano armėnų apaštališkoji bažnyčia Vilniuje, Vilniaus kenesa, Geisiškių šv. Kankinio Jurgio Nugalėtojo cerkvė, Totorių mečetė Nemėžyje, Palūšės Šv Juozapo bažnyčia.

Kalendoriaus nuotraukų autorius Jonas Paršeliūnas.

2017 metų Lietuvos tautinių bendruomenių sakralinio paveldo kalendorius

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-06-06