Tarptautinis bendradarbiavimas

Siekiant vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus tautinių mažumų teisių apsaugos ir kultūrinio tapatumo išsaugojimo srityse, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolat atlieka tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo monitoringą, teikia ataskaitas, organizuoja tarptautinių organizacijų atstovų vizitus, tarptautines konferencijas.

Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir jos įgyvendinimas

Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, priimta Strasbūre 1995 m. vasario 1 d., yra vienas pagrindinių ir svarbiausių tarptautinių dokumentų, įtvirtinančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Konvencija nustatytos teisės normos, kurių kiekviena valstybė, tapusi konvencijos nare ir ją ratifikavusi, turėtų laikytis: gerbti tautinių mažumų teises ir laisves, kovoti su diskriminacija, užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, saugoti ir plėtoti esmines tautinių mažumų savitumo dalis – kalbą, religiją, tradicijas ir kultūros paveldą, garantuoti tautinėms mažumoms priklausiančių asmenų teisę į švietimą, saviraiškos laisvę gimtąja kalba, skatinti jų dalyvavimą viešajame gyvenime.

Lietuva – viena pirmųjų Europos valstybių, pasirašiusi šią konvenciją (1995 m. vasario 1 d.) ir ją be išlygų ratifikavusi (2000 m. kovo 23 d.),  įsipareigojo, gerbti  ir ginti žmogaus teises ir laisves, sudaryti vienodas prielaidas visų tautybių piliečių saviraiškai ir kultūrų lygiateisiškumui. Pranešimai apie  valstybių teisines ir kitas priemones, kurių imamasi konvencijos nuostatoms įgyvendinti, rengiami reguliariai kas penkeri metai. 

Pranešimas rengiamas išanalizavus ir apibendrinus informaciją, gautą iš Lietuvos Respublikos kultūros, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijų,  Viešojo administravimo departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo centro, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų institucijų. Pranešimo projektas derinamas su Tautinių bendrijų taryba, veikiančia prie Tautinių mažumų departamento.

Tautinių mažumų departamentas, kartu su suinteresuotoms institucijoms, yra parengęs ir 2017 m. sausio mėnesį Europos Tarybos Patariamajam komitetui pateikęs Lietuvos Respublikos ketvirtąjį pranešimą apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Pateiktą dokumentą galite rasti ČIA.

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Ketvirtoji nuomonė dėl Lietuvos, priimta 2018 m. gegužės 30 d.
Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto teminis komentaras Nr. 4 Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo sritis
Rezoliucija CM/ResCMN(2019)4 dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje,
patvirtinta Ministrų Komiteto 2019 m. kovo 27 d. vykusiame 1342-ajame ministrų pavaduotojų susitikime (lietuvių kalba | anglų kalba)

Europos Socialinė chartija (pataisyta) yra vienas iš svarbiausių Europos Tarybos dokumentų. Europos Tarybos socialinę chartiją, priimtą 1961 metais Turine, gali pasirašyti ir ratifikuoti visos valstybės. Ji įsigaliojo 1965 metais ratifikavus pirmosioms penkioms valstybėms – Europos Tarybos narėms. Pirmosios Socialinę chartiją ratifikavusios šalys buvo Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija (visos 1962 m.), Airija (1964 m.) ir Vokietija (1965 m.). Lietuva Europos Soacialinę chartiją ratifikavo 2001 m. Įsigaliojusi Socialinė chartija buvo tobulinama papildomais protokolais.

Europos Tarybos socialinė chartija (pataisyta) tai – kompleksinis dokumentas, apimantis labai daug ekonominių-socialinių teisių. Kasdienėje kalboje šį dokumentą specialistai kartais vadina Europos socialinių teisių konstitucija, nes jame yra nuosekliai išdėstytos visos pagrindinės žmonių socialinės-ekonominės teisės. Visas Chartijoje išdėstytas teises būtų galima suskirstyti į šias grupes:

- nediskriminavimas,

- teisė į darbą,

- kolektyvinės darbuotojų teisės,

- solidarumu grindžiama socialinė apsauga ir parama,

- sveikata ir vaikų teisės. 

Europos Socialinė chartija (liet. klb.) 

Europos Socialinė chartija (angl. klb.)

Jungtinių Tautų tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (toliau – TPPTP) - tai daugiašalis susitarimas, kurį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 1966 m. gruodžio 16 d. Kartu su Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija TPPTP yra laikomas vienu pamatinių žmogaus teisių tekstų šiuolaikinėje tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje. Jį pasirašiusios šalys įsipareigoja gerbti piliečių politines ir pilietines teises, įskaitant teisę į gyvybę, religijos, žodžio ir susirinkimų laisvę, rinkimų teises ir teises į teisingą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šiuo metu TPPTP yra ratifikavusios 172 šalys, 6 šalys yra jį pasirašiusios (neratifikavusios).

TPPTP nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse stebi ir rekomendacijas joms teikia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas. Nuo 1976 metų jis veikia kaip žmogaus teisių apsaugos mechanizmas,  prižiūrintis, kaip valstybės pakto narės įgyvendina TPPTP nuostatas. Paprastai valstybės narės apie pakte numatytų teisių ir laisvių įgyvendinimą atsiskaito pristatydamos pranešimus periodiškai Ženevoje organizuojamose Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sesijose.

TPPTP apima teisės į gyvybę, į teisingą teismą, asociacijos teisės, kankinimų draudimo ir kitus klausimus. Pranešimo rengimas ir interaktyvus dialogas su Žmogaus teisių komitetu yra labai svarbus procesas. Jo metu Lietuva gali identifikuoti pagrindines problemines žmogaus teisių apsaugos sritis, kuriose reikia stiprinti prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą.

Lietuva prie TPPTP prisijungė 1991 m. lapkričio 20 d. Pirmą kartą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas Lietuvą vertino 1997 metais, antrąjį – 2003 m., trečiąjį – 2010 m., ketvirtąjį – 2018 m. Penktąjį periodinį pranešimą pagal TPPTP Lietuva turės parengti iki 2024 m. liepos 27 d.

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas

Lietuvos Respublikos ketvirtasis pranešimas

Žmogaus teisių komiteto išvados dėl Lietuvos Respublikos ketvirtojo pranešimo

UNESCO visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija buvo vienbalsiai priimta labai neįprastomis aplinkybėmis. Tai įvyko 2001 m. lapkričio 2 d. UNESCO generalinės konferencijos 31-ojoje sesijoje, ministrų susitikime, surengtame iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių.

Deklaracija suteikė valstybėms galimybę patvirtinti nuostatą, kad geriausias taikos laidas yra kultūrų dialogas, ir kategoriškai atmesti mintį apie neišvengiamą kultūrų ir civilizacijų konfliktą. Toks dokumentas tarptautinei bendruomenei teikiamas pirmą kartą. Jame kultūrų įvairovė iškeliama į bendrojo žmonijos paveldo lygį ir laikoma „būtina žmonijai taip, kaip bioįvairovė būtina gamtai“. Kultūrų įvairovės apsauga tampa etiniu imperatyvu, skatinančiu gerbti asmens orumą.

Deklaracijos tikslas – saugoti kultūrų įvairovę kaip gyvastingą ir atsinaujinantį turtą, paveldą, kuris turėtų būti suvokiamas ne kaip statiškas reiškinys, bet kaip dinamiškas procesas, užtikrinantis žmonijos išlikimą. Kitas Deklaracijos tikslas – užkirsti kelią segregacijai ir fundamentalizmui, perdėtai pabrėžiantiems kultūrų skirtumus ir šitaip prieštaraujantiems Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai. 

UNESCO Visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-07-27