Kai tradicija tampa gyva: etninės kultūros mokyklos „Tradicija“ 25-ojo jubiliejaus šviesa Palangoje
Baltijos pajūris šią vasarą alsavo ne tik jūros gaiva, bet ir tautų dvasia. Į Palangą sugužėjo beveik šimtas dalyvių – vaikų, jaunimo ir pedagogų iš įvairių Lietuvos regionų bei tautinių bendruomenių. Jie atvyko ne poilsiauti, o kurti – dalyvauti jubiliejinėje, 25-ojoje etninės kultūros mokykloje „Tradicija“.
Ši mokykla – ne tik edukacinis projektas. Tai gyvas pulsas, kuriame susitinka praeitis ir dabartis. Aštuonias dienas čia vyko intensyvios meistriškumo pamokos: dalyviai mokėsi tradicinio dainavimo, liaudies choreografijos, taikomųjų menų, sakralinės muzikos, taip pat gilinosi į World Music koncepciją. Pedagogai – žinomi etninės kultūros specialistai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Sakartvelo, Armėnijos ir Norvegijos – ne tik mokė, bet ir dalijosi savo tautų širdies balsu.
Vaikai gamino liaudies kostiumų elementus, improvizavo liaudies teatre, žaidė tradicinius žaidimus, šoko ir dainavo vakaronėse. Interaktyvios viktorinos bei videoteka su etnografijos laidomis padėjo pažinti kultūrą ne tik per veiklą, bet ir per refleksiją. Apskritojo stalo diskusijoje jaunimas pristatė savo idėjas, kaip išsaugoti ir puoselėti tradicinę kultūrą. Taip ugdytas ne tik žinojimas, bet ir lyderystė.
„Tradicija“ ne tik moko, bet ir jungia. Dalyviai susipažino su kitų tautų folkloru, atlikimo maniera, garso išgavimo technika. Tai ypač svarbu tiems, kurie patiria kultūrinę ar socialinę atskirtį. Čia jie atrado bendrystę, pagarbą ir prasmę. Mokykla tapo saugia erdve, kurioje kiekvienas balsas buvo išgirstas.
Baigiamajame koncerte Palangos Kurhauzo salėje lietuvių sutartinės susiliejo su ukrainiečių dainuojamąja poezija, kartvelų polifonija – su armėnų apeiginiu folkloru. Dalyviai pristatė ir unikalius Lietuvos sentikių dainuojamojo buitinio folkloro pavyzdžius. Susitiko ne tik garsai, bet ir sielos.
David Akopian, Tbilisio nacionalinės filharmonijos artistas:
„Neapsakomai džiugu stebėti, kai aukšto lygio profesionalai dalijasi savo patirtimi, vertybėmis ir žiniomis su jaunimu bei vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie rodo nuoširdų susidomėjimą tautiniu menu. Tokie susitikimai tampa tvirtu pagrindu kultūriniam dialogui, tradicijų mainams ir bendruomeniškumo stiprinimui. Vasaros mokykloje „Tradicija“ mačiau, kaip dalyviai vieni kitiems padeda, o bendromis pastangomis kuria išskirtinę muziką, kuri vėliau skamba prestižinėse koncertų salėse ir yra perduodama iš kartos į kartą.“
Nikolaj Zacharov, folkloro ansamblio „Arinuška“ vadovas, mokytojas ekspertas:
„Pradedantiesiems, kurie tik žengia pirmuosius žingsnius pažindami savo tautos tradicinę kultūrą, itin svarbu susipažinti ir su kitų tautų muzikinėmis tradicijomis – tiek panašiomis, tiek visiškai skirtingomis. Vaikas, patyręs skirtingų kultūrų muzikinį poveikį, įgyja platesnį suvokimą apie savo kultūros vietą pasaulyje. Tai – esminis žingsnis gilinantis į tradicijas ir formuojant kultūrinį tapatumą.“
Luka Mebonia, kartvelų folkloro specialistas:
„Svarbu ne tik puoselėti savas tradicijas, bet ir atverti duris į kitų tautų kultūras. Mokykloje „Tradicija“ įvairių tautybių vaikai ir jaunimas susiburia į bendrą ansamblį, dainuoja skirtingomis kalbomis, gerbia vieni kitus. Šiandien tokio bendravimo labai trūksta. Kultūriniai mainai – tai taikos garantas. Jau daugelį metų dėstau šioje mokykloje ir matau, kaip daugiatautėje Lietuvoje auga kolektyvų meninis lygis, o nacionalinės institucijos vis aktyviau remia tokias iniciatyvas. Ypač džiugina vaikų kolektyvų entuziazmas ir kūrybiškumas.“
25 metai – ne pabaiga, o pradžia! Jubiliejinė „Tradicija“ ne tik paminėjo garbingą sukaktį, bet ir įkvėpė naują kartą. Dalyviai išsivežė ne tik žinias, bet ir troškimą tęsti – dalyvauti festivalyje „Pokrovo varpai“, Dainų šventėje, kituose svarbiuose renginiuose. Tai nebuvo eilinė vasaros mokykla, o tikra kultūros šventė, kurioje tradicija tapo gyva, kvėpuojanti ir jungianti.
Už ilgametę pagalbą įgyvendinant renginį organizatoriai – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras bei Slavų tradicinės muzikos mokykla – nuoširdžiai dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Palangos kultūros centrui.
Atnaujinimo data: 2025-09-03
Taip pat skaitykite:
Trakuose vyks 35-asis Lenkų kultūros festivalis
Paskelbti XV respublikinio konkurso–festivalio „Tradicijų paveldėtojai“ nugalėtojai
Tradicijų paveldėtojai: Lietuvos tautų balsų šventė, kuri augina ateitį
Tarptautinis romų jaunimo festivalis „Šunen Romale“ Kybartų kultūros centre