LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL TAUTYBĘ

Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Ištisus šimtmečius tautinėms bendrijoms teko svarbus vaidmuo: jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais 26 tautinių bendruomenių atstovai palaikė tautinės deklaracijos idėją, kurios tikslas – parodyti, kad tautinės mažumos pritaria Lietuvos Nepriklausomybės siekiams. Visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo metu.

Statistika

2024 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymas, kuris įtvirtino tautinės mažumos ir tautinei mažumai priklausančio asmens sąvokas, nustatydamas, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra būtina šių sąvokų dedamoji. Ankstesniųjų visuotinių gyventojų surašymo metu tautinėms mažumoms buvo priskiriami kitos, nei lietuvių tautybės nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Taigi, šiuo metu asmenų, kurie pagal naujo Tautinių mažumų įstatymo nuostatą būtų priskiriami tautinėms mažumoms, skaičius reikalauja patikslinimo.  

Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. save įvardino tautinių mažumų atstovais.

Gyventojai pagal tautybę 2001, 2011 ir 2021 m.

Tautybė

2001

Proc.

2011

Proc.

2021

Proc.

Iš viso

3 483 971

 

3 043 429

 

2 810 761

 

Lietuviai

2 907 293

83,45 %

2 516 314

82,68 %

2 378 118

84,61 %

Lenkai

234 989

6,74 %

200 317

6,58 %

183 421

6,53 %

Rusai

219 789

6,31 %

176 913

5,81 %

141 122

5,02 %

Baltarusiai

42 866

1,23 %

36 227

1,19 %

28 183

1 %

Ukrainiečiai

22 488

0,65 %

16 423

0,54 %

14 168

0,5 %

Žydai

4 007

0,12 %

3 050

0,1 %

2 256

0,08 %

Totoriai

3 235

0,09 %

2 793

0,09 %

2 142

0,08 %

Vokiečiai

3 243

0,09 %

2 418

0,08 %

1 977

0,07 %

Romai

2 571

0,07 %

2 115

0,07 %

2 251

0,08 %

Latviai

2 955

0,08 %

2 025

0,07 %

1 572

0,06 %

Armėnai

1 277

0,04 %

1 233

0,04 %

1 125

0,04 %

Azerbaidžaniečiai

788

0,02 %

648

0,02 %

575

0,02 %

Moldavai

704

0,02 %

540

0,02 %

451

0,02 %

Gruzinai

437

0,01 %

372

0,01 %

333

0,01 %

Estai

419

0,01 %

314

0,01 %

233

0,01 %

Karaimai

273

0,01 %

241

0,01 %

192

0,01 %

Kitos

3 517

0,1 %

3 508

0,12 %

3 009

0,11 %

Nenurodyta

32 921

0,94 %

32 978

1,08 %

49 633

1,77 %

* Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai

 

  • Skaitlingiausios bendruomenės:
  • lenkai (183,4 tūkst., 6,5 %);
  • rusai (141,1 tūkst., 5 %);
  • baltarusiai (28,1 tūkst.,1 %)
  • ukrainiečiai (14,1 tūkst., 0,5 %)
  • kitos tautybės (16,1 tūkst., 0,6 %)

 

  • Didžiausia lenkų tautybės gyventojų dalis –
  • Šalčininkų (76,3 %),
  • Vilniaus (46,8 %),
  • Trakų (27,5 %) ir
  • Švenčionių (24,3 %) rajonų savivaldybėse.

 

  • Didžiausia rusų tautybės gyventojų dalis – 
  • Visagino (47,36%),
  • Zarasų raj. (17,18 %),
  • Klaipėdos raj. (16 %) ir
  • Švenčionių raj. (12,34%) savivaldybėse.

Atnaujinimo data: 2025-03-24