Statistika
TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE
Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Ištisus šimtmečius tautinėms bendrijoms teko svarbus vaidmuo: jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais 26 tautinių bendruomenių atstovai palaikė tautinės deklaracijos idėją, kurios tikslas – parodyti, kad tautinės mažumos pritaria Lietuvos Nepriklausomybės siekiams. Visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo metu.
Statistika
Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.
Gyventojai pagal tautybę 2001, 2011 ir 2021 m. | ||||||
Tautybė | 2001 | Proc. | 2011 | Proc. | 2021 | Proc. |
Iš viso | 3 483 971 |
| 3 043 429 |
| 2 810 761 |
|
Lietuviai | 2 907 293 | 83,45 % | 2 516 314 | 82,68 % | 2 378 118 | 84,61 % |
Lenkai | 234 989 | 6,74 % | 200 317 | 6,58 % | 183 421 | 6,53 % |
Rusai | 219 789 | 6,31 % | 176 913 | 5,81 % | 141 122 | 5,02 % |
Baltarusiai | 42 866 | 1,23 % | 36 227 | 1,19 % | 28 183 | 1 % |
Ukrainiečiai | 22 488 | 0,65 % | 16 423 | 0,54 % | 14 168 | 0,5 % |
Žydai | 4 007 | 0,12 % | 3 050 | 0,1 % | 2 256 | 0,08 % |
Totoriai | 3 235 | 0,09 % | 2 793 | 0,09 % | 2 142 | 0,08 % |
Vokiečiai | 3 243 | 0,09 % | 2 418 | 0,08 % | 1 977 | 0,07 % |
Romai | 2 571 | 0,07 % | 2 115 | 0,07 % | 2 251 | 0,08 % |
Latviai | 2 955 | 0,08 % | 2 025 | 0,07 % | 1 572 | 0,06 % |
Armėnai | 1 277 | 0,04 % | 1 233 | 0,04 % | 1 125 | 0,04 % |
Azerbaidžaniečiai | 788 | 0,02 % | 648 | 0,02 % | 575 | 0,02 % |
Moldavai | 704 | 0,02 % | 540 | 0,02 % | 451 | 0,02 % |
Gruzinai | 437 | 0,01 % | 372 | 0,01 % | 333 | 0,01 % |
Estai | 419 | 0,01 % | 314 | 0,01 % | 233 | 0,01 % |
Karaimai | 273 | 0,01 % | 241 | 0,01 % | 192 | 0,01 % |
Kitos | 3 517 | 0,1 % | 3 508 | 0,12 % | 3 009 | 0,11 % |
Nenurodyta | 32 921 | 0,94 % | 32 978 | 1,08 % | 49 633 | 1,77 % |
* Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai
- Skaitlingiausios bendruomenės:
- lenkai (183,4 tūkst., 6,5 %);
- rusai (141,1 tūkst., 5 %);
- baltarusiai (28,1 tūkst.,1 %)
- ukrainiečiai (14,1 tūkst., 0,5 %)
- kitos tautybės (16,1 tūkst., 0,6 %)
- Didžiausia lenkų tautybės gyventojų dalis –
- Šalčininkų (76,3 %),
- Vilniaus (46,8 %),
- Trakų (27,5 %) ir
- Švenčionių (24,3 %) rajonų savivaldybėse.
- Didžiausia rusų tautybės gyventojų dalis –
- Visagino (47,36%),
- Zarasų raj. (17,18 %),
- Klaipėdos raj. (16 %) ir
- Švenčionių raj. (12,34%) savivaldybėse.
Užsieniečiai
2023 metais, pagal Migracijos departamento pateiktus duomenis, Lietuvoje gyveno 189 411 užsieniečių, 2024 metų duomenimis – 221 848, tai yra 1,07 procentų daugiau, nei 2023 metais. Ukrainiečių skaičius išaugo 6 kartus (iki 86 tūkst.), baltarusių – 2 kartus (iki 63 tūkst.), kazachų – 9 kartus (iki 3 tūkst.), tadžikų – 71 kartą (iki beveik 6 tūkst.), uzbekų – 33 kartus (iki 8 tūkst.), kirgizų – daugiau nei 300 kartų (iki 6 tūkst.). Sąlyginai neženkliai išaugo rusų skaičius – metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 Rusijos piliečiai, 2023-ųjų viduryje – 16 193.
Migracijos departamento duomenimis, per pirmą 2024 metų pusmetį Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių sumažėjo 10 000, tačiau jų diaspora, kurią sudaro 76 000 asmenų, lieka didžiausia. Nuo 8 200 iki 10 200 padaugėjo Lietuvoje gyvenančių uzbekų, kurie sudaro ketvirtą pagal dydį užsieniečių diasporą. Penkti rikiuojasi tadžikai – jų šalyje per pusmetį padaugėjo nuo 5 700 iki 7 000. Antra pagal dydį baltarusių diaspora per pusmetį pagausėjo keliais šimtais, ją sudaro per 62 000 asmenų. Keliais šimtais mažėjo Lietuvoje gyvenančių rusų, kurių liepos 1 d. buvo apie 15 500.
Atnaujinimo data: 2024-10-02