„Pokrovo varpai“ – gyvoji tradicija, jungianti kultūras ir tautas
Lapkričio 4–9 d. Vilniuje vyko XXI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“, subūręs Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvus, užsienio atlikėjus, kompozitorius, tyrėjus ir pedagogus. Koncertuose, konferencijoje, profesinėse diskusijose ir kūrybinėse dirbtuvėse pristatytas skirtingų tautų kultūros paveldas, aptartos jo išsaugojimo ir perdavimo jaunajai kartai galimybės.
Nuo 2004 m. rengiamame festivalyje per jo gyvavimo laikotarpį dalyvavo atlikėjai iš daugiau kaip 30 šalių. Lietuvos tautinėms bendrijoms festivalis suteikia galimybę pristatyti savo tradicijas platesnei auditorijai, keistis patirtimi su užsienio kolegomis ir dalyvauti bendruose kūrybiniuose projektuose. Šios veiklos prisideda prie tautinių bendrijų kultūrinio tapatumo išsaugojimo ir jų paveldo, kaip Lietuvos kultūros dalies, pažinimo.
Ilgametis festivalio organizatorių darbas padėjo sukurti tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo erdvę, kurioje susitinka autentiško folkloro puoselėtojai ir profesionalūs kūrėjai. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro, jo direktorės ir festivalio meno vadovės Irenos Zacharovos bei partnerių nuoseklumas užtikrina renginio tęstinumą, programos įvairovę ir galimybes skirtingų kartų atlikėjams dalyvauti bendroje kultūrinėje veikloje.
Folkloro ir šiuolaikinės muzikos dialogas
Lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusiame atidarymo koncerte pristatyta Leono Somovo projekto „Echo of the Past“ pasaulinė premjera. Kūrinyje elektroninė muzika sujungta su styginių kvartetu, liaudies instrumentais, perkusija ir etniniu vokalu.
Projektą įgyvendino Lietuvos ir užsienio muzikantai, folkloro ansambliai „Arinuška“ ir „Rero“, kiti tradicinės muzikos atlikėjai. Aranžuotes styginių kvartetui sukūrė kompozitorius Jievaras Jasinskis. Antrojoje koncerto dalyje „Gyvoji tradicija“ skambėjo Lietuvos ir užsienio kolektyvų atliekamas autentiškas folkloras.
Naujų kūrinių, jungiančių įvairių tautų folklorą ir šiuolaikinę muziką, inicijavimas yra vienas išskirtinių festivalio organizatorių veiklos bruožų. Toks požiūris atveria tradicinei muzikai naujas scenas ir auditorijas, suteikia erdvės Lietuvos kompozitorių kūrybai bei skatina skirtingų šalių atlikėjų partnerystes.
Festivalio atidaryme dalyvius ir žiūrovus pasveikino kultūros viceministrė Renata Kurmin. Ji taip pat perskaitė kultūros ministro Luko Alsio padėkos raštą organizatoriams.
Skirtingų tautų kultūros paveldo pažinimas
Lapkričio 5 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vykęs koncertas „Unikalios tradicijos“ subūrė kolektyvus iš Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Bulgarijos, Sakartvelo, Ukrainos, Italijos ir Ispanijos. Programoje pristatytos Lietuvos sentikių, ukrainiečių, baltarusių, bulgarų, kartvelų ir kitų tautų muzikinės tradicijos.
Lapkričio 6 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje surengtas koncertas „Muzika gurmanams“, kuriame žiūrovai susipažino su liaudies dainavimo, instrumentinės muzikos ir šokio įvairove. Sakartvelo Gurijos regiono folkloro ansamblis pristatė kartvelų daugiabalsio dainavimo tradiciją, UNESCO pripažintą žmonijos nematerialaus kultūros paveldo dalimi.
Festivalyje pasirodė ir respublikinio vaikų bei jaunimo liaudies atlikėjų konkurso laureatai. Jų dalyvavimas sudarė galimybę jauniesiems atlikėjams pristatyti savo puoselėjamas tradicijas tarptautinėje programoje ir mokytis iš patyrusių muzikantų.
Organizatorių dėmesys gyvajai tradicijai leidžia žiūrovams pažinti kultūros paveldą per tiesioginį susitikimą su jo puoselėtojais. Tautinių bendrijų kolektyvams suteikiama profesionali scena ir galimybė pristatyti savo veiklą platesnei visuomenei – tai svarbus jų darbo pripažinimas ir paskata tęsti tradicijų išsaugojimą.
Dėmesys tradicijų perdavimui ir ugdymui
Tarptautinėje konferencijoje „Gyvoji tradicija: tautų kultūra tarp archyvo ir scenos“ lapkričio 5 d. aptarti kultūros paveldo išsaugojimo klausimai, skaitmeninių archyvų, švietimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir tautinių bendrijų dalyvavimo vaidmuo.
Lapkričio 6 d. tradicinio dainavimo laboratorijoje ir apskritojo stalo diskusijoje „Metodai dirbant su jaunaisiais folkloro atlikėjais“ dalyvavo tyrėjai, pedagogai, ansamblių vadovai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Bulgarijos, Sakartvelo, Norvegijos ir Italijos. Jie dalijosi mokymo metodais, aptarė kartų tęstinumo klausimus ir praktiškai išbandė skirtingų tautų liaudies dainavimo ypatumus.
Lapkričio 7 d. Vilniaus rotušėje vyko koncertas-maratonas „Festivalio dalyvių kūrybiniai portretai“, tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė bei kūrybinės dirbtuvės „Liaudies meistrai – vaikams“. Jaunieji dalyviai susipažino su papuošalų gamyba, gintaro apdirbimu, keramika, vilnos vėlimu ir kitais tradiciniais amatais.
Koncertinę programą derindami su profesiniu mokymusi ir praktinėmis veiklomis, organizatoriai prisideda prie ilgalaikio tradicijų perdavimo. Festivalyje užmegzti pedagogų, tyrėjų ir atlikėjų ryšiai sudaro sąlygas dalytis žiniomis ir jas pritaikyti kasdieniame darbe su vaikais bei jaunimu.
Tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimas
Festivalį užbaigė lapkričio 9 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykęs koncertas „Svečiai iš Sakartvelo“. Jame pasirodė Tbilisio Giya Kancheli styginių kvartetas ir lietuvių bei kartvelų folkloro trio „Rero“.
Bendri kūrybiniai projektai ir profesiniai susitikimai padeda stiprinti Lietuvos bei užsienio atlikėjų, tyrėjų ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą. Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvams šie ryšiai suteikia galimybių plėsti repertuarą, tobulinti atlikimo įgūdžius ir perduoti įgytas žinias jaunajai kartai.
Per daugiau kaip du dešimtmečius organizatorių sukaupta patirtis ir palaikomi tarptautiniai ryšiai padėjo festivaliui tapti tęstinių kultūrinių mainų erdve. Joje užsienio svečiai susipažįsta su Lietuvos kultūra ir tautinėmis bendrijomis, o Lietuvos atlikėjai įsitraukia į tarptautinį meninį dialogą.
Tradicija, turinti ateitį
Festivalio tęstinumui svarbus tradicinio paveldo pristatymas ir jo pagrindu plėtojama nauja kūryba. Bendri folkloro atlikėjų ir profesionalių muzikantų projektai suteikia tradicinei muzikai šiuolaikinių raiškos formų, padeda pasiekti naujas auditorijas ir skatina domėtis skirtingų tautų kultūra.
Edukacinės veiklos, jaunųjų atlikėjų dalyvavimas ir tiesioginis mokymasis iš tradicijų puoselėtojų sudaro sąlygas perduoti žinias bei įgūdžius kitai kartai. Taip tautinių bendrijų paveldas išlieka gyva Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi, o jaunimas įgyja galimybių jį pažinti, puoselėti ir kūrybiškai interpretuoti.
Festivalio organizatorių indėlis reikšmingas telkiant šiam darbui bendruomenes, kultūros ir švietimo įstaigas bei profesionalius menininkus. Nuosekliai plėtojama programa padeda išsaugoti kultūrinę atmintį ir kuria sąlygas tradicijoms gyvuoti ateityje.
„Pokrovo varpų“ programa atskleidžia, kaip kultūrinio savitumo išsaugojimas gali būti derinamas su atvirumu ir bendradarbiavimu. Skirtingų bendrijų tradicijų pažinimas stiprina tarpusavio supratimą ir suvokimą, kad jų paveldas yra bendras Lietuvos kultūros turtas.
Tautinių mažumų departamentas yra vienas iš ilgamečių festivalio rėmėjų.
Festivalį organizavo Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras ir Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykla. Organizatoriai už paramą ir bendradarbiavimą dėkoja Kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui ir kitiems partneriams.
Parengta pagal festivalio organizatorių informaciją.
Festivalio organizatorių nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-11-13
Taip pat skaitykite:
Festivalis „MonoRytai“ šiemet pristatys rekordinę monospektaklių programą
Vilniuje vyks tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“