Tautinių mažumų departamento ir Tautinių bendrijų tarybos atstovai lankėsi Alytaus rajone
Lapkričio 8 d. Tautinių mažumų departamento bei Tautinių bendrijų tarybos atstovai lankėsi Alytaus rajono savivaldybėje. Susitikimo metu vyko diskusija apie tautinį paveldą, tautines mažumas ir su tuo susijusius iššūkius. Merė Rasa Vitkauskienė pabrėžė, kad tautinės bendruomenės – neatsiejama Alytaus krašto dalis.
Alytaus rajone, 2021 metų duomenimis, gyvena beveik 500 tautinių mažumų atstovų, priklausančių 19-ai tautybių. Praėjusiais metais už ypatingą savivaldos dėmesį tautinėms bendruomenėms, įgyvendinant Butrimonių miestelio tris tautas reprezentuojantį projektą „Kultūros paveldas kalba už mus“, Tautinių mažumų departamento apdovanojimas skirtas būtent Alytaus rajono savivaldybei.
Alytaus rajono merė pabrėžė, kad savivaldybė ir šiemet vykdo ne vieną su tautinėmis mažumomis susijusį projektą. Taip pat siekiama atkurti istorinę Simno sinagogą – šiuo metu atliekami istoriniai tyrimai, ir yra siekiama, kad Simno sinagoga taptų valstybės saugomu objektu.
Apie savivaldybės viziją išgirdęs Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas ne tik pasidžiaugė iniciatyva, bet ir siūlė visokeriopą departamento pagalbą Alytaus rajono savivaldybei, kad ši prasminga vizija būtų įgyvendinta.
Naudodamiesi proga, kad lankosi Alytaus krašte, Tautinių mažumų departamento ir Tautinių bendrijų tarybos atstovai taip pat aplankė tautinių mažumų istorines vietas, muziejus Alytuje ir Alytaus Rajone.
Raižių mečetė ir instaliacija „Totorių vartai“
Raižių gyvenvietė įsikūrė XV a. Apie Raižius buvo 9 kaimai, kuriuose anksčiau gyveno vien totoriai. Manoma, kad jau XVI a. pradžioje čia stovėjo Raižių mečetė. Apie 1630 m. kaime buvo 44 totorių namai.
600-ųjų Žalgirio mūšio metinių proga, 2010 m. birželio 26 d. atidengtas Vytauto paminklas. Tai yra vienintelis paminklas Vytautui, atidengtas po nepriklausomybės atkūrimo.
Raižių mečetė yra vienintelė mečetė Lietuvoje, veikusi sovietmečiu. Pamaldos vyksta retai, vietos musulmonai čia susirenka per didžiąsias šventes.
Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos istoriją. Šalia mečetės įrengta instaliacija į vieną darnų kūrinį susijungia žiūrint iš tam tikro rakurso.
Trijų tautų muziejus Butrimonyse
Butrimonyse, šalia istorinės aikštės ir populiaraus fontano yra etnografinis muziejus, kurio interaktyvios ekspozicijos pristato trijų tautų gyventojus.
Butrimonys yra Lietuvos kultūros nekilnojamoji vertybė, trikampė aikštė – vienintelė tokia Lietuvoje, įtraukta į Urbanistikos paminklų sąrašą. Miestelio įkūrėju galima laikyti kunigaikštį Vytautą Didįjį (XIV–XV a.). Butrimonių istoriją šimtus metų kartu kūrė čia gyvenę lietuviai, totoriai ir žydai, su kurių gyvenimu ir supažindina atidarytas muziejus.
Lankytojams pristatomos keturiose erdvėse išdėstytos ekspozicijos. Pirmoje, ant Butrimonių seniūnijos žemėlapio paspaudus mygtuką, galima susipažinti su lankytinomis seniūnijos vietomis. Antroji erdvė skirta totoriams. Joje galima pamatyti, kaip gyveno totoriai, kokie šios tautos savitumai, skirtumai, palyginus su lietuviais, susipažinti su jos istorija, religija, kulinariniu paveldu. Žydų tautai skirtoje erdvėje taip pat galima pamatyti jų tautinius drabužius, apsilankyti vaistinėje-krautuvėje, kur ant lentynų rikiuojasi įvairūs gydomieji antpilai, buities rakandai ir kitokie kasdieniame gyvenime reikalingi daiktai, galima pamatyti ir originalų Toros ritinėlį, išgirsti maldas. Ketvirtoji patalpa skirta lietuviams. Šioje erdvėje taip pat galima pamatyti religijos atributą – maldaknygę, pasiklausyti maldos žodžių, pasišildyti prie interaktyvią šilumą skleidžiančios krosnies, pasigėrėti senovine kraičio skrynia, pažaisti žaidimus, pakeliauti edukaciniu lino keliu.
Apsilankymas audiovizualinių menų centre (Senoji Alytaus sinagoga)
Medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 m. Toje pat vietoje arba šalia XIX a. pab. pastatyta mūrinė sinagoga. Per 1909 m. ir 1911 m. gaisrus, siaubusius Alytų, sinagoga sudegė. Ji buvo atstatyta 1911 m. pagal buvusios sinagogos projektą. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta, tačiau subjaurota. Sovietmečiu buvo pakeista jos paskirtis: pastatas pertvarkytas į druskos sandėlį. Šiuo metu joje veikia audiovizualiųjų menų centras.
Audiovizualinių menų centre Tautinių mažumų departamento ir Tautinių bendrijų tarybos atstovai turėjo galimybę pamatyti unikalią Stasio Eidrigevičiaus parodą „Keliaujanti vaizduotė“ Po Lietuvos miestus keliaujanti paroda pristato dalį S. Eidrigevičiaus knygų iliustracijų kolekcijos, kurią menininkas padovanojo Stasio Eidrigevičiaus menų centrui. Parodoje eksponuojami kūriniai, sukurti Vytautės Žilinskaitės knygai „Kelionė į Tandadriką“, Chose Muriljas „Mano draugas pelėdžiukas“ ir Ritos Repšienės „Laumių pasakoms“.
Audiovizualinių menų centro antrame aukšte eksponuojama paroda „Šalom, Alytau!“, kuri pristato Alytaus žydų gyvenimą tarpukariu. Žydų bendruomenė tuo metu sudarė beveik 30 proc. miesto gyventojų, todėl jų indėlis į miesto istoriją ryškus ir juntamas iki šių dienų. Muziejininkų surinkta medžiaga atskleidžia žydų bendruomenės ekonominę, visuomeninę ir kultūrinę veiklą, pasakoja apie mokyklas, draugijas, Holokaustą.
Alytaus sinagogoje svečiai apsilankė kartu su ilgamete Lietuvos totorių kultūros ir buities muziejaus puoselėtoja Liusia Gaidukevičiene ir Alytaus tautų kultūros draugijos "Malachit" vadove Nadiežda Krakovskaja.
Fotografijos - Alytaus rajono savivaldybės ir Tautinių mažumų departamento prie LRV.
Atnaujinimo data: 2024-11-12
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė