Bendrija „Dačija“ organizavo 360-ųjų kunigaikštienės Marijos Lupu Radvilienės mirties metinių minėjimą

Minint 360-asias kunigaikštienės Marijos Lupu Radvilienės mirties metines bendrija Dačija ir jos svečiai šių metų birželio 19 aplankė Svėdasų dvarą. Tai pirmoji Didikės rezidenciją nuo 1645 m. Svėdasų dvaras buvusi Kunigaikščių Radvilų rezidencija nuo 1533 m.

Svėdasų dvaro savininkas p. Petras Baronas papasakojo apie dvaro restauravimo viziją. Užlipę į apžvalgos bokštą, pasigėrėjome nuostabiu vaizdu.

Barono viloje, mažojoje konferencijų salėje vyko susitikimas – istorijos valanda. Marija Lupu buvo Moldovos valdytojo stačiatikio Vasilijaus Lupu ir jo pirmosios žmonos Tudoscos Bucioc dukra. Marija gimė apie 1625 m. tuometinėje Moldovos sostinėje Jasuose (dab. Rumunija). XVII a. viduryje Vilniaus Vaivadienė, kunigaikštienė, moldavė Marija Lupu-Radvilienė buvo viena turtingiausių Lietuvos didikių. Marija Lupu buvo antroji Jonušo II Radvilos žmona. 1645 m. M. Lupu ištekėjo už Jonušo II. Vedybų sumanytojas, tikėtina, buvo karalius Vladislovas Vaza. Vestuvės prasidėjo 1645 m. vasario 5 d. ir vyko 12 dienų. Po to sutuoktiniai kovo mėnesį Iš Jasų (Iaši, Rumunija) per Kameneck Podolską atvyko į Varšuvą. Čia vykusio Seimo metu M. Lupu buvo pristatyta dvare, įvyko pakartotinės Radvilų vestuvės, kurių proga buvo parodyta Virgilio Puccitelli opera. Po vedybų Marija Lupu dažniausiai rezidavo (7 metus) Svėdasuose, o maždaug nuo 1652 m. – Kėdainiuose.

Renginyje dalyvavo bendrijos Dačija nariai iš Vilniaus, Kauno, Pasvalio, Gargždų. Tautinių bendrijų tarybos pavaduotoja Gunta Rone, TBT narys Ruslan Arutiunian, Moldovos Respublikos ambasadorius Serghei Mihov, ambasados pirmoji sekretorė Aliona Rusu. Rumunijos ambasados politinio skyriaus vadovė Bianca Mina, Mihai Manolescu ambasados generalinis konsulas.

Renginį dalinai finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

• Informacija apie Mariją Lupų Radvilienę iš knygų: Henryk Wisner. Jonušas Radvila (1612-1655), Kėdainių šešėlyje. VAGA 2000 m. Raimonda Ragauskienė. Mirties nugalėti nepavyko. Biržų ir Dubingių Kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. LEUL 2017.

Atnaujinimo data: 2021-06-23

Taip pat skaitykite:

Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje

ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“

Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“

Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė

Konkursas finansininko pareigoms užimti (0,5 etato)