Jidiš tarmė įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą
Kovo 28 d. Vilniaus rotušėje vyko 2023 m. patvirtintų Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (toliau – Sąvadas) iškilmės. Renginį LR kultūros ministerijos pavedimu organizavo Sąvado sudarymu besirūpinantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Šventėje buvo pristatoma vienuolika Sąvado vertybių ir teikiami sertifikatai paraiškų teikėjams bei vertybių saugotojams. Institucijų, organizacijų, bendruomenių atstovai, kolektyvai iš Klaipėdos, Vilniaus miestų, Marijampolės savivaldybės, Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Šilutės rajonų savivaldybių, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos pristatė visuotinai Lietuvoje, atskiruose regionuose ir nedidelėse vietos bendruomenėse praktikuojamas tradicijas. Arimo arkliais tradicijos gaivinimas Lazdijų krašte ir Lietuviškos pirties akademija rodo tikslingų bendruomenės veiksmų poveikį nykstančių tradicijų atsigavimui. Šiupinio šventė ir Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktika aktualina Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo tradicijas. Vertybė „Tradicinis žmogaus ir miško ryšys“ įkvepia tvariam, pagarbą gamtai įprasminančiam gyvenimo būdui, o gintaro gaudymas Lietuvos pajūryje atspindi poreikį suprasti gamtos reiškinius. Lietuvos heraldikos praktika patvirtina šeimą, bendruomenę, tautą vienijančių ženklų svarbą, o Lietuvos žydų bendruomenei simboliniu tapatybės ženklu yra tapęs siekis išsaugoti nykstančią litvakų jidiš tarmę. Gyvybinga klojimo teatrų tradicija Tautkaičių krašte atskleidžia kultūros paveldo veiklų vaidmenį stiprinant kartų ir bendruomenių saitus, Šukionių kaimo Mojavos bei Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose liudija pamaldumo praktikų gyvybingumą ir natūralų tęstinumą.
Sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m., Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas. UNESCO Reprezentatyviajame sąraše jau yra kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės, dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje. Nacionalinio sąvado kūrime aktyviai dalyvauja įvairios šalies, savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, etninės kultūros tyrinėtojai ir puoselėtojai – nuo 2017 m. jau įrašytos 66 įvairias paveldo sritis pristatančios tradicijos.
Atnaujinimo data: 2024-03-28
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė