Kova su antisemitizmu, išankstinėmis nuostatomis ir diskriminacija per švietimą
Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško gruodžio 9–11 dienomis Helsinkyje dalyvavo UNESCO ir ESBO ODIHR – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro – organizuotoje konferencijoje „Kova su antisemitizmu, išankstinėmis nuostatomis ir diskriminacija per švietimą: politikos ir pedagoginių dialogų analizė“.
Konferencijos tikslas – skatinti tarptautinį žinių apsikeitimą ir plėtoti veiksmus švietimo srityje, skirtus kovai su antisemitizmu ir jo prevencijai. Subregioninėje konferencijoje dalyvavo delegatai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos ir Švedijos.
Lietuvos delegaciją sudarė: Ligita Balandienė (Nacionalinė švietimo agentūra), Akvilė Naudžiūnienė (VU Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras), Mindaugas Nefas (VDU Švietimo akademija), Aivaras Poška (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus), Donatas Puslys (Karalienės Mortos mokykla), Andrius Šarmavičius (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Dalia Stabrauskaitė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas) ir Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas).
Antisemitizmas šiuolaikinėje visuomenėje
Antisemitiški incidentai šiandien dažnėja, keldami vis didesnę grėsmę esminėms žmogaus teisėms ir darydami poveikį ne tik fizinei ar emocinei žydų bendruomenės gerovei, bet ir visų žmonių, ypač jaunimo, gyvenimui Europos visuomenėse. Po 2023 m. spalio 7 d. įvairių incidentų ir neapykantos kalbos žydų atžvilgiu padaugėjo eksponentiškai – pavyzdžiui, +337 proc. JAV ir +589 proc. Jungtinėje Karalystėje.
Informuotumo didinimas apie antisemitizmo keliamus pavojus, jo formas ir išankstinių nuostatų dekonstrukcijos metodus yra itin svarbi mokytojų rengimo ir švietimo programų dalis. Mokykla dažnai yra pirmoji vieta, kur susiduriama su mokiniais, pažeidžiamais dėl antisemitinio smurto ar paveiktais antisemitinių idėjų. Todėl labai svarbu, kad pedagogai būtų tinkamai pasirengę taikyti reakcines ir prevencines švietimo priemones, turėdami reikiamų žinių, jautrumo ir tinkamų įrankių. Vyriausybės, ypač švietimo ministerijos, bendradarbiaudamos su pilietine visuomene, gali kurti ir skatinti švietimo intervencijas, atliepiančias kintančią antisemitinių nuostatų prigimtį.
Pagrindiniai klausimai, aptarti konferencijos metu:
1. Žinių trūkumas apie judaizmą ir žydų gyvenimo būdą lemia stereotipų formavimąsi ir antisemitizmo plitimą.
2. Holokausto tema švietime yra plačiau atstovaujama, tačiau mokymas apie šiandienį žydų gyvenimą tebėra labai ribotas ir nenuoseklus.
3. Mokymo programos apie antisemitizmą, judaizmą ir šiuolaikinį žydų gyvenimą nėra standartizuotos.
4. Trūksta mokymų mokytojams ir pareigūnams, padedančių identifikuoti antisemitizmą ir su juo veiksmingai kovoti.
5. Mokyklas pasiekia Artimųjų Rytų įtampos atgarsiai; antisionizmas vis dažniau tampa naująja antisemitizmo forma.
Pagrindinės rekomendacijos
1. Švietimas apie Holokaustą yra svarbus, tačiau dabartinėje visuomenėje nepakankamas.
2. Šiuolaikinis antisemitizmas reikalauja šiuolaikiško atsako ir priemonių, todėl labai svarbu remtis IHRA pateikta antisemitizmo definicija. Ji pabrėžia, kad antisemitizmas nėra tik pavienis veiksmas — tai platesnė nuostata ar požiūris, galintis pasireikšti įvairiomis formomis.
3. Švietimo sistema turi neatsilikti nuo kintančių reiškinių, tokių kaip neapykantos kalba internete, sąmokslo teorijos ir antisionizmas.
Dalijimasis gerąja patirtimi
Kiekviena valstybė pristatė, kaip sistemingai ir nuosekliai įtraukia šiuolaikinio antisemitizmo temą į bendrojo ugdymo turinį, neapsiribodama vien istorine Holokausto perspektyva. Tiek valstybių atstovai, tiek akademinės bendruomenės nariai aptarė įvairias Lietuvos iniciatyvas:
• mokomąją medžiagą,
• muziejų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomus projektus,
• vietos ir nacionalines iniciatyvas, skatinančias toleranciją, kritinį mąstymą ir žinias apie šiuolaikinius antisemitizmo reiškinius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Andrius Šarmačius pristato Lietuvos gerąją patirtį
Kas toliau?
Konferencijos dalyviai ne tik diskutavo apie įvairius iššūkius, bet ir rengė projektus, kuriuos 2026 m. finansuos UNESCO. Kiekvienos valstybės projektui bus skirta 9000 eurų.
Lietuvos delegacija sutarė organizuoti mokymus mokytojams apie antisemitizmą ir žydų gyvenimo būdą bei parengti metodinę medžiagą (pamokų planus).
Atnaujinimo data: 2025-12-12
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė