Kultūros ministro S. Kairio sveikinimas Tautinių bendrijų dienos proga
Šiandien minime dvi progas: Pasaulinę kultūrų puoselėjimo dieną ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Todėl turime ne tik dvigubą progą švęsti, bet ir įvertinti, kaip mums sekasi stiprinti jungtis su tautinėmis bendrijomis ir puoselėti ne kultūrą, o kultūras.
Kalbėdami apie tautines bendrijas Lietuvoje dažnai atsigręžiame į gilią praeitį. Tai yra labai svarbu žinoti ir atsiminti, bet ne mažiau svarbu yra žvelgti į priekį ir matyti didžiulį šios srities potencialą. Todėl dėmesį tautinėms bendrijoms turime stiprinti nuosekliai ir išlaikyti visavertį dialogą. Ypač tai aktualu dabar, suaktyvėjus informacinio lauko grėsmėms. Lietuvai priešiškos informacijos sraute mes visi turime išlikti budrūs ir nuosekliai didinti patikimos informacijos prieinamumą; juolab kad pandemijos fone mes turime tiek progų įsitikinti, kad šiandien patikima informacija yra gyvybiškai svarbus dalykas.
Mąstydami apie mus siejančias bendrystes taip pat neturime gręžtis vien į senąją, šimtmečius skaičiuojančią istoriją: juk tautinių bendrijų atstovai palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius. Tai, ką šiandien turime, sukūrėme visi drauge. Norisi, kad ir toliau tas „drauge“ liktų pagrindiniu mūsų santykių leitmotyvu.
Dar trumpai apžvelgsiu, kas vardan to „drauge“ yra daroma dabar. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, skelbianti atskirų tautinių bendrijų istorijos ir kultūros metus – pvz., šie metai yra Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Taip pat noriu akcentuoti, kad šiandien kuriant daugiakultūrę Lietuvą mums labai svarbus ir tautinių bendrijų kultūros paveldas, ir jo aktualizavimas – kad jis ne tik būtų tvarkomas, bet kad būtų gyvybingas, lankomas žmonių ir jų suvokiamas, atpažįstamas. Be to, šiuo metu Kultūros ministerija rengia Kultūros ir kūrybingumo plėtros programą, kurioje taip pat numatyta daug priemonių didesniam tautinių mažumų įsitraukimui. Visu tuo siekiama vieno tikslo – matyti, girdėti ir suvokti tautines mažumas kaip visiškai lygiavertes visuomenės procesų dalyves, turtinančias Lietuvą savo tradicijomis, paveldu, unikalumu.
Ikipandeminiais laikais daugybė mūsų šalies piliečių labai aktyviai keliavo – į pasaulį mus vedė siekis pažinti kitas kultūras, siekis patirti įvairovę. Bet kartais pamirštame, kad visai čia pat, mūsų mieste, mūsų gatvėje irgi yra puikios galimybės pažinti kitas kultūras, kitas tautas, kitas kalbas ir religijas. Todėl pabaigai norisi mums visiems palinkėti labiau atvirumu, tarpusavio pasitikėjimu grįsto ryšio. Nepažinimo, nesidomėjimo tamsoje gimsta pavojingi vaiduokliai, bet juos tikrai galima išvaikyti geranoriškumu ir atvirumu.
Atnaujinimo data: 2021-05-21
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė