Vilniuje vyko ESBO ekspertų apskritojo stalo diskusija „Rekomendacijos dėl veiksmingo tautinių mažumų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime – praktiniai padariniai ir geroji praktika“
Šiandien, kovo 25 d. Vilniuje vyko ekspertų apskritojo stalo diskusija „Rekomendacijos dėl veiksmingo tautinių mažumų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime – praktiniai padariniai ir geroji praktika“.
Remdamiesi ilgamete patirtimi konfliktų prevencijos srityje, vienas po kito einantys ESBO Vyriausieji tautinių mažumų komisarai nustatė pasikartojančius klausimus, kurie prisideda prie didesnės socialinės sanglaudos ir įvairių visuomenių integracijos. Šie klausimai pateikiami devyniuose teminių rekomendacijų ir gairių rinkiniuose, kuriuos ESBO Vyriausieji tautinių mažumų komisarai periodiškai leidžia nuo 1996 m. Šie leidiniai yra pagrįsti Vyriausiųjų komisarų įžvalgomis, pastebėjimais ir remiamasi viso ESBO regiono patirtimi bei gerąja patirtimi. Jų tikslas – padėti 57 ESBO valstybėms, plėtojančioms politiką, remiančią jų įvairialypes visuomenes. Tam reikia visapusiško požiūrio į prevenciją priimant ir taikant ilgalaikę integraciją stiprinančią politiką.
Po kelerių metų darbo su žymiais tarptautiniais ekspertais ir konsultantais Vyriausiasis tautinių mažumų komisaras parengė patarimus politikos formuotojams, skatinančius socialinį ir ekonominį tautinių mažumų dalyvavimą kaip konfliktų prevencijos priemonę. Šio darbo rezultatas – dešimtasis Vyriausiojo tautinių mažumų komisaro teminių rekomendacijų ir gairių rinkinys: 2023 m. spalio mėn. Hagoje pristatytos Rekomendacijos dėl veiksmingo tautinių mažumų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama kelioms pagrindinėms sritims, tarp kurių – švietimas, užimtumas, būstas, sveikatos apsauga, skaitmeninė įtrauktis, regioninė plėtra ir aplinkosauga. Kiekvienoje iš šių sričių konkrečiai atsižvelgiama į problemas, liečiančias tautinių mažumų moteris, skirtingo amžiaus grupes, įskaitant jaunimą.
Bendradarbiaujant su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamo ekspertų apskritojo stalo tikslas – pristatyti praktines dokumento pasekmes ir gerąją socialinės ir ekonominės tautinių mažumų įtraukties patirtį visame ESBO regione.
Pranešėjai
Dr. Vida Montvydaitė eina Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorės pareigas nuo 2015 m. liepos 1 d. Dr. Vida Montvydaitė turi didelę profesinę patirtį tarptautinio bendradarbiavimo, ryšių tarp Lietuvos ir užsienio organizacijų ir administravimo valdymo srityse. Ji yra apgynusi humanitarinių mokslų krypties, istorijos srities daktaro disertaciją.
| |
Šarunas Liekis Vytauto Didžiojo universitete dirba nuo 2010 metų: yra Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, fakulteto tarybos narys, Politologijos katedros profesorius, VDU Senato narys. Jis studijavo Vilniaus universitete; 1991–1992 m. diplomo studijose Oksfordo universitete; 1995–1996 m. buvo vizituojantis tyrėjas Hebrajų universitete Izraelyje. 1993–1998 m. mokėsi doktorantūroje Brandeis universitete JAV, kur 1997 m. apgynė socialinių mokslų srities mokslo darbą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį (Ph.D.).
Nuo 2001 m. Mykolo Romerio universiteto docentas, nuo 2006 m. – profesorius. 2002 m. MRUNI Senatas suteikė docento pedagoginį mokslo vardą. Profesoriaus vardas suteiktas 2008 m. Nuo 2009 m. vizituojantis profesorius Univerzita Sv.Cyrila a Metoda v Trnave Slovakijoje.
Nuo 2002 m. Š. Liekis yra Lietuvos pamaininis ekspertas Europos Komisijoje kovai prieš rasizmą ir netoleranciją Europos Taryboje (ECRI) (Strasbūras, Prancūzija); dirba įvairiose tyrimų ir konsultavimo darbo grupėse Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, turi mokslinių projektų rengimo, tyrimų koordinavimo ir vadybos patirties; taip pat dalyvauja mainų programose, mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Buvo įvertintas tyrimų stipendijomis JAV, D. Britanijoje ir Izraelyje. Paskelbė 2 monografijas, 3 studijas ir daugiau nei 40 mokslinių straipsnių.
| |
Ambasadorius Marek Szczygiel – ESBO Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro biuro direktorius. Ambasadorius turi apie 30 metų diplomatinio darbo patirtį Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. M.Szczygieł beveik trejus metus vadovavo Europos Sąjungos stebėjimo misijai Gruzijoje; ėjo ambasadoriaus kylančių saugumo iššūkių klausimais ir tarptautinės kibernetinės politikos koordinatoriaus pareigas Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. Ambasadorius du kartus dirbo direktoriaus pavaduotoju saugumo politikai Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje, nuolatinio Lenkijos atstovo prie ESBO pavaduotoju Vienoje ir antruoju sekretoriumi Lenkijos ambasadoje Stokholme. Savo tarptautinėje veikloje, be kita ko, jis ėjo Hagos elgesio kodekso prieš balistinių raketų platinimą pirmininko; JT aukšto lygio skiliųjų medžiagų nutraukimo sutarties (FMCT) ekspertų parengiamosios grupės nario; Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro Helsinkyje valdybos nario pareigas.
| |
Desiree Cormier-Smith, Rasinės lygybės ir teisingumo specialioji atstovė. Anksčiau ji dirbo Tarptautinių organizacijų reikalų biuro vyresniąja patarėja; vyresniąja patarėja Afrikos, Europos ir Eurazijos politikos klausimais Atviros visuomenės fonduose. Eidama šias pareigas, ji vadovavo pasaulinio fondo JAV gynimo strategijai ir įgyvendinimui žmogaus teisių srityje. D. Cormier-Smith yra Tarptautinės karjeros pažangos programos alumnė ir Naujosios Amerikos saugumo centro 2019 m. naujosios kartos nacionalinio saugumo lyderių stipendijos klasės narė. D. Cormier-Smith yra apdovanota keturiais JAV valstybės departamento apdovanojimais ir Thomas R. Pickering užsienio reikalų bakalauro stipendija. Ji baigė politikos mokslų ir psichologijos bakalauro studijas Stanfordo universitete ir viešosios politikos magistro studijas Džono F. Kenedžio vyriausybės mokykloje Harvardo universitete.
| |
Dr. habil. Elżbieta Kuzborska-Pacha, ESBO Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro vyriausioji patarėja teisės klausimais. E. Kuzborska-Pacha yra Gdansko universiteto Lenkijoje, kuriame baigė teisės ir administravimo magistro studijas, alumnė. Ji tęsė doktorantūros studijas tautinių mažumų Lietuvoje tema ir 2021 m. apgynė habilitaciją (podoktorantūros disertaciją) „Tautinių mažumų teisinė apsauga Baltijos šalyse“ Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakultete. Ji yra daugelio straipsnių autorė, prisidėjusi prie diskurso apie tautines mažumas, žmogaus teises ir lyčių lygybę. Dirbdama su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarptautiniais subjektais, Elżbieta tapo pripažinta žmogaus teisių eksperte.
| |
Dr. Anuar Ayazbekov ESBO Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro politikos patarėjas. A. Ayazbekov baigė Tarptautinių santykių studijas St. Andrews universitete JAV; Tarptautinės diplomatijos studijas Bondo universitete Australijoje; ir Socialinius mokslus Vadybos, ekonomikos ir prognozavimo universitete KIMEP Kazachstane. Anuaras turi didelę darbo patirtį viešojo administravimo, švietimo, tarptautinių santykių srityse. Jis dirbo ESBO Specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje Tendencijų analitiko išankstinio įspėjimo centro, ataskaitų teikimo ir politinės analizės skyriuje.
| |
Theresa Segovia, Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkosaugos teisingumo ir išorinių pilietinių teisių biuro administratoriaus pavaduotojo vyriausioji padėjėja. Šis biuras remia agentūros misiją, vadovaudamasis agentūros aplinkosaugos teisingumo ir išorės pilietinių teisių prioritetais. T. Segovia koordinuoja tų prioritetų įgyvendinimą visose agentūros nacionalinėse programose ir regionuose, bendradarbiaudama su kitomis federalinėmis agentūromis ir bendro reguliavimo institucijomis valstijose, gentyse ir vietos valdžios institucijose bei bendruomenėse. T. Segovia yra įgijusi mokslų bakalauro laipsnį Merilendo universitete ir baigusi sociokultūrinės antropologijos studijas Hiustono universitete. Ji taip pat baigė Kornelio universitete viešojo sektoriaus lyderystės ir Federalinio vykdomojo instituto lyderystės demokratinėje visuomenėje studijas. | |
Irene Käosaar eina Narvos aukštosios mokyklos direktorės pareigas. Ji yra Estijos Atlanto sutarties asociacijos stebėtojų tarybos; Mažiau integruotų asmenų konsultavimo ir informavimo sistemos kūrimo ir diegimo ekspertų grupės; Estijos Seminatūros bendruomenės išsaugojimo asociacijos ir Livos bičiulių asociacijos narė. Ji taip pat yra Vidaus reikalų ministerijos koordinuojamos pabėgėlių reikalų koordinavimo grupės nario pakaitinė narė. I. Käosaar yra apdovanota Estijos Saugos mokslų akademijos Aukso kryžiumi už indėlį į nacionalinio saugumo švietimą; Ketvirto lygio Baltosios žvaigždės ordinu už švietimo skatinimą; Estijos Prezidento Švietimo apdovanojimu už sėkmingą kalbos žinių gilinimo programos ir naujos kalbų mokymosi metodologijos įdiegimą Estijoje.
| |
Prof. Boguslavas Gruževskis – Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Stažavęsis JAV, Lenkijos ir Švedijos universitetuose, profesorius yra Pasaulinio banko, Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinės darbo ir kitų organizacijų užimtumo, socialinio saugumo ir įtraukties, darbo rinkos politikos sričių ekspertas. Prof. B. Gruževskis turi 25-erių metų darbo patirtį švietimo, profesinio rengimo, socialinės įtraukties ir žmogiškųjų išteklių plėtros srityse, o taip pat įgyvendinant socialinio saugumo ir darbo rinkos tyrimų, politikos formavimo projektus su viešo administravimo institucijomis vietiniu ir regioniniu, tautiniu ir tarptautiniu lygiu. |
Atnaujinimo data: 2024-09-09
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė





















































