2025-08-05

Lietuvoje paminėta Romų genocido atminimo diena

Rugpjūčio 2-ąją Lietuvoje buvo minima Romų genocido atminimo diena. 1944 m. šią dieną buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, nacių okupuotoje Lenkijoje. Dujų kamerose tuomet buvo nužudyti beveik 3 tūkstančiai paskutinių stovyklos kalinių – vaikų, moterų ir vyrų. Lietuvoje ši diena į atmintinų dienų sąrašą buvo įtraukta 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, taip įprasminant romų tautybės žmonių patirtas kančias Antrojo pasaulinio karo metais. Šios dienos minėjimas – svarbus žingsnis siekiant istorinės tiesos atkūrimo, atminties kultūros puoselėjimo ir socialinio teisingumo.

Panerių memoriale pagerbta romų genocido aukų atmintis

Romų genocido atminimo dienos minėjimas Lietuvoje nuo 2004 metų buvo organizuojamas Panerių memoriale, prie obelisko, skirto fašistinio teroro aukoms atminti. Tačiau pastaraisiais metais, remiantis Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. išleista knyga „Užmirštas genocidas. Lietuvos romai nacių okupacijos metais“, kurioje dr. Neringa Latvytė atskleidžia naujų faktų apie romų žudynes Paneriuose, vadinamojoje „Kauno duobėje“, minėjimo vieta buvo perkelta būtent ten.

Į šią vietą 1944 m. kovo pabaigoje traukiniu žudynėms buvo atgabenti 87 romų tautybės asmenys bei 15 lenkų geležinkelininkų. Jie visi buvo sušaudyti šalia laužavietės po vieną. Iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Trūkstant detalių duomenų apie klajokliškai gyvenusių romų aukas Holokausto metu, spėjama, kad jų gali būti ir daugiau.

Šiemet per Romų genocido atminimo dieną Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas pažymėjo: „Atmindami išreiškiame pagarbą nužudytiesiems ir bendruomenei, kuri per ilgą mūsų taikaus sugyvenimo istoriją buvo ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis“. Prieš trejus metus Panerių memoriale, šalia vadinamosios „Kauno duobės“, buvo pastatytas atminimo ženklas – stilizuotas vežimo ratas, simbolizuojantis romų tautą. Tuomet buvo manyta, kad jis bus laikinas ir stovės čia kol bus pastatytas nuolatinis paminklas, skirtas romų genocido aukų atminimui.

Šiemet Panerių memoriale buvo giedamas romų himnas, žuvę romai pagerbti tylos minute. Minėjimo metu žodį tarė Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kultūros ministro patarėja Ewelina Mokrzecka, Lenkijos ambasados Ministras patarėjas Artur Soroko, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik. Departamento direktorius Dainius Babilas pabrėžė, kad: „Romų genocidas buvo viena iš skaudžiausių praėjusio amžiaus tragedijų. Žmonės buvo persekiojami, įkalinami, žudomi vien dėl to, kad jie buvo romai. Jie neturėjo balso nei tada, nei ilgus dešimtmečius po karo. O mes šiandien turime balsą. Ir šiuo balsu privalome kalbėti prieš ksenofobiją, rasizmą, išankstines nuostatas, kurios formuoja atskirtį. Mes privalome reaguoti į neapykantos kalbą visur: ir socialiniuose tinkluose, ir viešojoje erdvėje, ir kasdieniame gyvenime. Neleiskime nei per žingsnį priartėti prie tokių tragedijų pasikartojimo“.

Romų genocidas - užmirštas genocidas

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, romai kai kuriose koncentracijos stovyklose buvo kalinami dar beveik metus. Ilgus dešimtmečius po karo Vokietija nepripažino, kad romai buvo naikinami kaip etninė grupė. Romų genocido tyrimai ir viešas kalbėjimas apie šią temą pradėti tik palyginti neseniai. Pirmoji knyga apie romų genocidą Lietuvoje – „Panevėžio romų kančių keliai 1941–1945 m.“ – buvo išleista 2016 metais. Vėliau Tautinių mažumų departamentas išleido ir kitus edukacinius leidinius: 2017 m. knygą vaikams apie romų genocidą „Esu Karolis“; kartu su Europos Taryba – švietimo vadovą jaunimui „Teisė prisiminti“; 2020 m. – iki šiol išsamiausią leidinį šia tema „Užmirštas genocidas. Lietuvos romai nacių okupacijos metais“ (visi leidiniai prieinami Romų platformos interneto svetainėje).

Siekdamas skatinti švietimą apie romų genocidą, Tautinių mažumų departamentas dar šį rudenį planuoja organizuoti mokymus mokytojams ir pristatyti Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso rekomendacijas dėl mokymo ir mokymosi apie romų persekiojimą ir genocidą Antrojo pasaulinio karo metais.

Muzikinė pjesė „Bėk, Raymondai“

Rugpjūčio 2 d. MO muziejaus kino salėje visuomenei buvo pristatyta Mariaus Jampolskio režisuota muzikinė pjesė „Bėk, Raymondai“. Pjesė sukurta pagal tikrus Raymondo Gurême gyvenimo faktus ir yra skirta jo gimimo šimtmečiui paminėti. Pjesė pasakoja siaubingą romų šeimos istoriją, atskleidžiančią sudėtingus gyvenimo vingius.

Šeima turėjo keliaujanti cirką. Tėvas buvo akrobatas, kino mechanikas, muzikantas ir Pirmojo pasaulinio karo veteranas, o motina išmokė visus devynis vaikus įvairių cirko menų. Pats Raymondas savo pasirodymus cirke pradėjo vos būdamas dvejų. Jis buvo akrobatas, klounas, žirgų dresuotojas.

1940 m. Raymondo šeima buvo išvežta į internavimo stovyklą, iš kurios Raymondas buvo pabėgęs net du kartus. Vieno pabėgimo metu jam padėjo jo cirke išmokti triukai: jis išsivadavo iš antrankių ir prasmuko pro siaurą durų plyšį. Radęs saugų prieglobstį netoli stovyklos, naktimis jis grįždavo pas šeimą atnešti jiems maisto, ir galiausiai buvo pagautas, tuomet perduotas kitai internavimo ir perauklėjimo įstaigai.

Raymondo šeimai teko iškęsti sudėtingus gyvenimo vingius, gyventi ne vienoje drausmės stovykloje, kur kentė sudėtingas sąlygas, žiaurų darbą, nepriteklių ir smurtą. 1944 m. birželio 15 d. ryžosi dar vienam pabėgimui, kuris galiausiai buvo sėkmingas. Jis pasislėpė anglių krūvoje traukinyje, vykusiame į Prancūziją. Visą tą laiką Raymondas buvo atskirtas nuo šeimos, ir tik 1950 m. sužinojo, kad jo šeima buvo išlaisvinta ir gyvena netoli Belgijos. Jis įveikė 400 km, dalį kelionės eidamas pėsčiomis, kad pagaliau grįžtų pas artimuosius.

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, pjesės sumanytojas Ištvanas Kvik komentavo: „Ši istorija ir tapo įkvėpimu naujai pjesei „Bėk, Raymondai“. Joje kviečiame iš arčiau susipažinti tik su viena istorija, nutikusia Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau tokių istorijų buvo tūkstančiai. Mažai kas žino, kad jos palietė ir Lietuvos romus. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nužudytas kas trečias romas. Kiekviena iš tų istorijų yra labai svarbi mūsų bendruomenei. Norime jas nušviesti, kad išsaugotume šią skaudžią, tačiau svarbią istorijos dalį, kurios negalime pamiršti.“

Nuotraukų autorius - Marius Kinstaitis.