#MesPrisimename: Lietuvoje ir pasaulyje minima Holokausto aukų atminimo diena
Sausio 27-ąją yra minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kuomet yra pagerbiamas beveik 15 mln. žmonių, tapusių Antrojo pasaulinio karo nacių vykdyto genocido aukomis, atminimas.
Šia proga Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kartu su Vilniaus Erudito licėjaus, Balstogės universiteto Tautinių bendrijų namų bei Kauno įvairių tautų kultūrų centro darbuotojais, moksleiviais ir studentais prisijungė prie akcijos „Mes prisimename“, primindamas apie tai, kaip svarbu prisiminti istoriją ir puoselėti kaimynystę bei bendrystę, kad būtų išvengta neapykantos ir diskriminacijos ateityje, nes pasaulis vis dar susiduria su antisemitizmo, rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis.
„WeRemember“ (liet. „Mes prisimename“) yra visuotinė socialinė kampanija, inicijuota Pasaulio žydų kongreso, siekiant pagerbti Holokausto aukas, kovoti su rasizmu ir antisemitizmu bei skatinti švietimą apie genocido prevenciją. Kampanija vyksta Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, sausio 27 d.
Pagrindinis kampanijos simbolis – nuotraukos, kuriose žmonės laiko užrašą su žodžiais „#WeRemember“. Dalyviai šią nuotrauką dalijasi socialiniuose tinkluose, naudodami atitinkamą grotažymę. Kampanija siekia ne tik paminėti Holokausto aukas, bet ir skatinti visuomenės sąmoningumą.
1945 m. sausio 27-ąją, prieš 80 metus – besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, buvo išvaduota didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo – Aušvico–Birkenau (Osvencimo) stovykla Lenkijoje. Mirties stovykla Silezijoje, vos 60 km nuo Krokuvos, buvo įkurta 1940 metų sausį SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio įsakymu. Tų pačių metų vasarą pirmą kartą išbandytos mirtinos dujos Zyklon B – jų aukomis tapo Lenkijos politiniai kaliniai ir Raudonosios armijos belaisviai. Po metų Osvencimas virto mirties fabriku, ypač aktyviai veikusiu 1942-1943 metais. Iki šiol oficialiai skelbta, kad koncentracijos stovykloje buvo nužudyta beveik 2 mln. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 1,5 mln. žydų, Treblinkoje – 870 tūkst. žydų.
2005 m. lapkričio 1 d. rezoliucija Asamblėja paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. JT asamblėja oficialiai pasmerkė milijonų Europos žydų išžudymą, taip pat nacių įvykdytas sinti ir romų žudynes. Rezoliucijoje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu. Generalinė Asamblėja oficialiai pasmerkė milijonų Europos žydų išžudymą, taip pat nacių įvykdytas sinti ir romų žudynes, pripažindama genocidu tai, kad žmonės buvo likviduojami remiantis vadinamosios Vokietijos valstybės pagrindinės rasės išskirtinumu.
Holokausto metu buvo nužudyta apie 6 mln. žydų, 3 mln. etninių lenkų ir tiek pat – Ukrainos slavų, apie 2,5 mln. sovietinių karo belaisvių, 1,5 mln. Baltarusijos slavų, apie 400 tūkst. serbų, 250 tūkst. neįgaliųjų, beveik 200 tūkst. romų ir dar beveik 300 tūkst. žmonių dėl jų etninės kilmės, fizinės ar psichologinės būklės, įsitikinimų ar politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos arba tikėjimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, Holokausto išvakarėse Lietuvoje gyveno arti 3 mln. gyventojų. Į Holokausto veiklą, skirtingais duomenimis, buvo įtraukta 18 tūkst.–23 tūkst. gyventojų. Masinių žudynių operacijose dalyvavo apie 5–6 tūkst. gyventojų. Žydų genocidą, kaip procesą, sudarė keturios sudedamosios dalys: žydo definicija; turto nusavinimas; getoizavimas; masinės žudynės. Lietuvoje veikė didieji getai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir dešimtys mažesnių getų, koncentravimo stovyklų, iš kurių žydai buvo konvojuoti į žūties vietas. Lietuvoje esama kiek daugiau nei 190 vietų, kuriose nacių valdymo laikotarpiu buvo žudomi žydai. Didžiausio masto žudynės vyko Aukštuosiuose Paneriuose, Kauno IX forte, Vidzgirio miške prie Alytaus. 1941 m. vasarą ir ruduo – bene kruviniausias laikotarpis Lietuvos istorijoje. Jo metu žuvo apie 130 tūkst., t. y. apie tris ketvirtadalius visų per Holokaustą Lietuvoje žuvusių žydų. Vokiečių karinės administracijos valdymo laikotarpiu (1941 m. birželio pab. ir liepa) buvo žudomi daugiausiai žydai vyrai, moterų nužudyta daug mažiau. Po to, kai kraštą pradėjo valdyti civilinė administraciją, buvo pradėti žudyti visi be išimties, t. y. vyrai, moterys ir vaikai.
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasmet organizuoja ir nacionalinius Lietuvos žydų genocido atminimo bei Romų genocido atminimo dienų renginius.
Atnaujinimo data: 2025-01-30
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė