BDAR
gdpr

Minima Romų Holokausto aukų atminimo diena. Kaip gyvena romai Lietuvoje šiandien?

Data

2022 08 01

Įvertinimas
2
21.jpg

Turime ne tik prisiminti, bet ir spręsti dabartinius iššūkius

Rugpjūčio 2 d. bus minima Tarptautinė Romų Holokausto aukų atminimo diena, kurią įstatymų kaip atmintiną dieną Seimas įtvirtino 2019 m.

„Minint holokaustą įprasta kartoti „mes prisimename“ ir „daugiau niekada“. Nepaisant to, vis dar nemažai žmonių nežino, kad per holokaustą kartu su žydais dėl savo etninės kilmės buvo naikinami ir romai, o daugumoje Europos valstybių ši grupė ir toliau patiria diskriminaciją. Tam, kad ne tik prisimintumėme tragišką istoriją, bet ir užkirstumėme kelią neapykantai ir jos nulemtiems baisiems nusikaltimams žmogiškumui, privalome atvirai kalbėti apie vis dar egzistuojančius iššūkius ir tautinės, etninės nepagarbos ar neapykantos apraiškas“ – atkreipia dėmesį Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė.

Kaip ir kiekvienais metais, rugpjūčio 2 d. pagerbiami nužudyti romai Panerių memoriale. Paneriai – didžiausia nacių režimo organizuotų ir kartu su vietiniais kolaborantais vykdytų masinių žudynių vieta. 1941–1944 m. Vokiečių saugumo policijai ir SD pavaldus Vilniaus ypatingasis būrys, tikėtina, sušaudė 50 000–70 000 žmonių, kurių dauguma buvo Vilniaus ir Vilniaus regiono žydai bei dėl rasinių, socioekonominių ir ideologinių priežasčių nacių režimo persekiojami romai.

Romų genocido mastai

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais persekiojamų, žudomų, į koncentracijos ir priverstinio darbo stovyklas vežtų Lietuvos romų istorijos dar nėra plačiai žinomos, o romų genocidas dažnai yra vadinamas „pamirštu Holokaustu“. Mokslininkai mano, jog Aušvice nužudytų romų skaičius gali siekti nuo 19 iki 23 tūkst. žmonių, Europoje šio genocido aukomis iš viso tapo apie pusę milijono romų.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti skelbiamose išvadose teigiama, jog 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai, jie buvo gabenami į koncentracijos ir darbo stovyklas.

Likusiųjų Lietuvoje likimas buvo liūdnesnis. Klajojantys romai, užtikti nacių įprastai buvo sušaudomi vietoje, o stovyklose kalinti ir nenaudingais įvardyti šios tautinės bendruomenės nariai, tarp kurių buvo daug moterų, vaikų, senyvo amžiaus žmonių, buvo žudomi masiškai. Daug romų gyvybių buvo atimta Kauno Devintajame forte, Paneriuose ir ypač Pravieniškių stovykloje, kurioje egzekucijos ne visuomet būdavo vykdomos šaudant, o dažnai dar gyvus žmones, ypač vaikus, užkasant žemėje. Remiantis oficialiais duomenimis, iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas.

Ką žinome apie Lietuvoje gyvenančius romus?

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų, iš jų trečdalis Vilniuje.

Šiuo metu veikia 8 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir jos Šalčininkų rajono skyrius, Romų integracijos namai, VšĮ „Sare Roma“, Romų integracijos centras, Vilniaus čigonų bendrija, VšĮ „Romane Women“ ir Lietuvos romų bendruomenė. Veikia romų sekmadieninė mokykla Panevėžio vaikų dienos užimtumo centre.

Gyvendami Lietuvoje, romai sukūrė savitą romų kalbos patarmę, priskiriamą Baltijos dialektui. Jo pagrindas yra romani kalba. 

Romai neturi bendros religijos – išpažįsta dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Litóvska romá (Lietuvos romai) – istorinė ir pati gausiausia Lietuvos romų etninė grupė bei lotfítka romá (taip save vadina pasienyje su Latvija gyvenantys romai) yra katalikai; kotliárai – po II pasaulinio karo iš dabartinės Moldovos teritorijos į Lietuvą atsikėlę romai – stačiatikiai; Žagarėje gyvena romų protestantų bendruomenė.

Holokausto atminimo dienai skirtas renginys

Rugpjūčio 2-ąją dieną, 12 val. Panerių memoriale vyko Lietuvos romų genocido atminties dienai skirtas renginys.