2024-09-23

Panerių memoriale vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas

Rugsėjo 23 d. minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Panerių memoriale vyko Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija. Renginyje dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kultūros ministras Simonas Kairys bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vilniaus meras Valdas Benkunskas, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, valstybės institucijų atstovai, žydų bendruomenės nariai ir kt.

Pasak Seimo Pirmininkės, tokiose vietose neišvengiamai kyla pagunda žmogiškumą, orumą, atjautą, humanizmo vertybes patraukti į antrą planą. Tarsi „atidėti humanizmą“, kol pavyks apsiginti, nugalėti, pasiekti pergalę.

„Tačiau Europos, Lietuvos žydų tragedija liudija, kad humanizmo atidėti negalima. Jokiu būdu! Žmogus, ypač ginkluotas, veikiamas aistrų ir įsitikinęs savo teisumu, kiekvieną savo būties akimirką privalo rūpintis neprarasti ryšio su savo žmogiškąja esme. Tai padaryti labai nelengva, tačiau tai – išlikimo žmogumi sąlyga“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė sakė, jog posakį „Išgelbėjęs vieną gyvybę išgelbsti pasaulį“ galima perfrazuoti ir priešingai: „Atėmęs gyvybę pasaulį sunaikini“. Kiek gi pasaulių sunaikinta prisidėjus prie žydų žudymo? Kiek pasaulių sunaikinome pasyviai stebėdami, kai buvo žudomi vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai. Ilgus metus neskaičiavome. Dabar skaičiuojame. O suskaičiavę pamatysime, kad esame tarp orių, pasitikinčių savimi, nesislapstančių ir nemėginančių kažką nuslėpti. Nes toje pasaulio dalyje, kurią pasirinkome, ginklai ir pergalės iš esmės yra tik priemonės žmogaus orumui apginti.“ – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė pabrėžė kiekvieno pareigą ir šiandien stoti ginti žmogiškumo ir teisingumo, priešintis neapykantai ir diskriminacijai.
„Šiandien stovime Panerių memoriale, vietoje, kuri byloja mūsų tautos skaudžiausią istoriją. Čia buvo nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, kurie troško gyventi taikioje ir saugioje visuomenėje, kurie buvo Lietuvos dalis ir, ją atėmus, nuskurdo ne tik mūsų valstybė, bet ir visas pasaulis. Jie buvo beprasmiškai nužudyti dėl savo kilmės ir tikėjimo. Jų balsai mus pasiekia iš praeities kaip liudininkų pasakojimai, kurie šiandien mums visiems yra ne šiaip istorijos pamokos, bet perspėjimas“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Premjerė akcentavo būtinybę neleisti, kad tamsios praeities šešėliai sugrįžtų į mūsų kasdienybę, mat neapykanta, praeityje sunaikinusi milijonus gyvybių, šiandien vis dar gyva, ši neapykanta kitoniškumui stiprina ir antisemitizmą įvairiose pasaulio vietose.

Išliekanti mūsų visų pareiga Lietuvoje – suprasti tokių idėjų sklaidos padarinius šaliai ir visuomenei, pabrėžė premjerė, smurto ir priešiškumo skatinimas, tautinės ir kitokios nesantaikos kurstymas – visa tai yra nesuderinama ne tik su Konstitucija ar šalies interesais, bet ir su elementariu žmogiškumu.

„Šiandien privalome būti vieningi – tiek prisimindami tuos, kurie kentėjo ir buvo nužudyti, tiek kovodami su blogio jėgomis. Turime būti ryžtingi, drąsūs ir solidarūs. Tai – mūsų pareiga praeičiai ir ateičiai“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat išreiškė užuojautą Lietuvos žydų bendruomenei ir artimiesiems dėl rugsėjo 22-ąją mirusios Holokausto liudininkės, buvusios Vilniaus geto kalinės Fanios Brancovskajos netekties. Išgyvenusi Holokausto pragarą ir netekusi šeimos, F. Brancovskaja niekada neprarado meilės gyvenimui ir savo laiką skyrė istorijos ir tiesos pasakojimui.

LRVK, LRS ir TMD informacija