Pasaulyje minima Holokausto aukų atminimo diena

Sausio 27-ąją pasaulyje yra minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kuomet yra pagerbiamas beveik 15 mln. žmonių, tapusių Antrojo pasaulinio karo nacių vykdyto genocido aukomis, atminimas.

Holokausto metu buvo nužudyta apie 6 mln. žydų, 3 mln. etninių lenkų ir tiek pat – Ukrainos slavų, apie 2,5 mln. sovietinių karo belaisvių, 1,5 mln. Baltarusijos slavų, apie 400 tūkst. serbų, 250 tūkst. neįgaliųjų, beveik 200 tūkst. romų ir dar beveik 300 tūkst. žmonių dėl jų etninės kilmės, fizinės ar psichologinės būklės, įsitikinimų ar politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos arba tikėjimo.

1945 m. sausio 27-ąją, prieš 78 metus – besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, buvo išvaduota didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo – Aušvico–Birkenau (Osvencimo) stovykla Lenkijoje, kurioje naciai nužudė daugiau kaip milijoną žmonių.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja  oficialiai pasmerkė milijonų Europos žydų išžudymą, taip pat nacių įvykdytas sinti ir romų žudynes, pripažindama genocidu tai, kad žmonės buvo likviduojami remiantis vadinamosios Vokietijos valstybės pagrindinės rasės išskirtinumu.

2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija Asamblėja paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. JT asamblėja oficialiai pasmerkė milijonų Europos žydų išžudymą, taip pat nacių įvykdytas sinti ir romų žudynes. Rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.

Remiantis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtintomis išvadomis ,,Nacių okupacija 1941–1944 m. Holokaustas ir kiti nacių nusikaltimai. Ne žydų persekiojimas. Lietuvos romai nacių okupacijos metais”,  patvirtintomis 2002 metais, represijos prieš romus nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą prasidėjo kartu su masiniais žydų šaudymais. Romus imta areštuoti 1942 m. vasarą-rudenį. Deportuojami romai buvo laikinai uždaromi į policijos areštines arba kalėjimus, o paskui išsiunčiami į paskirstymo punktą – Pravieniškių darbo stovyklą. Dar vėliau jie būdavo išvežami dirbti į Štuthofo-Buchenvaldo koncentracijos stovyklas, į Branderburgo lėktuvų gamyklą Vokietijoje, į Prancūzijos Boilingo Faringo ir Versalio stovyklas. Karo pabaigoje dalis romų atsidūrė nacių okupuotos Europos masinio naikinimo stovyklose. Iš Lietuvos į Vokietiją ir okupuotą Prancūziją buvo deportuota maždaug 1000 romų. Komisijos išvadose skelbiama, kad Lietuvoje romai daugiausia buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Nustatyta, jog per vieną akciją sušaudyta apie 50 romų: vaikų ir senelių, kaip netinkamų dirbti fizinio darbo. Kitos romų žudynių vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų-Porubankos, taip pat Kauno IX forte, Paneriuose. Iš viso nacių okupacijos metais nužudyta apie 500 Lietuvos romų, arba beveik kas trečias Lietuvos romas (esant detalių duomenų apie klajokliškai gyvenusių romų aukas Holokausto metu trūkumui, vertinama, jog šis skaičius gali būti ir didesnis).

Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo laikoma Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių. Europos Tarybos duomenimis, pateikiamais įgyvendinant kampaniją „Dosta!“, iš 947 500 Europoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvenusių romų išžudyta maždaug 400 000 romų.

Mirties stovykla Osvencimo miestelyje Silezijoje, vos 60 km nuo Krokuvos, buvo įkurta 1940 metų sausį SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio įsakymu. Jau tų pačių metų vasarą pirmą kartą išbandytos mirtinos dujos Zyklon B – jų aukomis tapo Raudonosios armijos belaisviai ir Lenkijos politiniai kaliniai. Po metų Osvencimas virto mirties fabriku, ypač aktyviai veikusiu 1942-1943 metais. Iki šiol oficialiai skelbta, kad koncentracijos stovykloje buvo nužudyta beveik 2 mln. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 1,5 mln. žydų, Treblinkoje – 870 tūkst. žydų.

Naujai rasti dokumentai, kurių autentiškumą tikrinamas, pateikia 4 kartus didesnį skaičių. Dauguma, 80-90 procentų aukų, buvo žydai, taip pat belaisviai raudonarmiečiai, romai, lenkai, vengrai, kitų tautybių žmonės.