Penktoji ataskaita apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje aptarta su Tautinių bendrijų tarybos nariais
Liepos 1 d. Tautinių mažumų departamentas organizavo pasitarimą su Tautinių bendrijų tarybos nariais dėl penktosios ataskaitos apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje.
„Tautinių mažumų departamentas atlikto didelį darbą, rengdamas šią ataskaitą. Pusę metų rinkome informaciją iš įvairių šaltinių, siekdami maksimaliai objektyviai aprašyti tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Prieš ataskaitos pateikimą Europos Tarybai norime išgirsti tautinių bendrijų lyderių nuomonę ir pastabas dėl jos turinio. Tautinių mažumų klausimai visose šalyse yra labai jautrūs ir svarbūs, o įvarių tautų taikaus sugyvenimo Lietuvoje praktika yra be galo įdomi ir naudinga“, – kalbėjo departamento direktorė Vida Montvydaitė.
Tautinių bendruomenių atstovai išsakė savo nuomonę dėl tautinių mažumų konsultacinių komitetų steigimo regionuose, dėl lietuvių kalbos egzaminų rezultatų, aptartos aktualijos dėl tautinių bendruomenių skiepijimosi nuo koronaviruso ir t.t.
Europos Taryba ne pirmus metus teikia savo išvadas ir rekomendacijas Lietuvai dėl tautinių mažumų švietimo, valstybinės kalbos mokėjimo, romų integracijos, kovos su dezinformacija, neapykantos kalbos bei t.t.
Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, priimta Strasbūre 1995 m. vasario 1 d., yra vienas pagrindinių ir svarbiausių tarptautinių dokumentų, įtvirtinančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Konvencija nustatytos teisės normos, kurių kiekviena valstybė, tapusi konvencijos nare ir ją ratifikavusi, turėtų laikytis: gerbti tautinių mažumų teises ir laisves, kovoti su diskriminacija, užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, saugoti ir plėtoti esmines tautinių mažumų savitumo dalis – kalbą, religiją, tradicijas ir kultūros paveldą, garantuoti tautinėms mažumoms priklausiančių asmenų teisę į švietimą, saviraiškos laisvę gimtąja kalba, skatinti jų dalyvavimą viešajame gyvenime.
Lietuva – viena pirmųjų Europos valstybių, pasirašiusi šią konvenciją (1995 m. vasario 1 d.) ir ją be išlygų ratifikavusi (2000 m. kovo 23 d.), įsipareigojo, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, sudaryti vienodas prielaidas visų tautybių piliečių saviraiškai ir kultūrų lygiateisiškumui. Pranešimai apie valstybių teisines ir kitas priemones, kurių imamasi konvencijos nuostatoms įgyvendinti, rengiami reguliariai kas penkeri metai.
Pranešimas rengiamas išanalizavus ir apibendrinus informaciją, gautą iš Lietuvos Respublikos kultūros, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijų, Viešojo administravimo departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo centro, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų institucijų. Pranešimo projektas derinamas su Tautinių bendrijų taryba, veikiančia prie Tautinių mažumų departamento.
Atnaujinimo data: 2021-07-02
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė