Prieš 130 metų gimė Petras Tarasenka - Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas

Ar žinote, kad 1892 m. gruodžio 19 d., Karališkiuose, (dab. Anykščių raj.), prieš 130 metų, gimė Petras Tarasenka – Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas?

Gimė mažažemių valstiečių Feodulo Tarasovo ir Natalijos Zubrickajos, kilusių iš sentikių, šeimoje. Mokėsi Alantos pradžios mokykloje ir Anykščiuose. 1912 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją.

Domėjosi Lietuvos piliakalniais, lankė juos, aprašinėjo, sudarinėjo jų planus. Kartu rašė daug straipsnių, populiarino, skatino saugoti paminklus. Norėdamas, kad bent kiek daugiau Lietuvos praeities paminklus pažintų ir kiti, parašė knygas-vadovėlius „Gimtoji senovė“ (1925, 1926 m.), „Priešistorinė Lietuva“ (1927 m.), sudarė archeologinių paminklų registrą „Lietuvos archeologijos medžiaga“ (1928 m.), kuriai kaip priedą parengė pirmąjį visos Lietuvos archeologinių paminklų žemėlapį. 1953–1955 m. dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto žvalgomojoje ekspedicijoje, kuri rinko duomenis apie Užnemunės ir Pietų Lietuvos archeologijos paminklus. Tuo metu parašė platesnę apybraižą „Lietuvos piliakalniai“ (1956 m.) ir „Pėdos akmenyje“ (1958 m.) apie Lietuvos laukuose esančius įvairius akmenis su ženklais.

P. Tarasenkos didžiausias nuopelnas – archeologijos mokslo išpopuliarinimas. Siekdamas sudominti jaunimą šiais paminklais, parašė apysakas – „Praeities vartai“ (1935 m.), „Perkūno šventykloje“ (1939 m.).

Pokario metais ypač populiarios tapo jo knygos „Užburti lobiai“ (1956 m.), „Didžiųjų Tyrulių paslaptys“ (1956 m.), „Pabėgimas“ (1957 m.), „Rambyno burtininkas“ (1958 m.). Bendradarbiavo literatūros, meno, istorijos, etnografijos iliustruotame žurnale „Lietuva ir lietuviai“.

Daugiau apie Petrą Tarasenką skaitykite:

https://www.voruta.lt/uzburtu-lobiu-beieskant-is-petro.../

Nuotrauka - iš Natalijos Tarasenkaitės asmeninio archyvo (voruta.lt)

Atnaujinimo data: 2022-12-21

Taip pat skaitykite:

Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė

Konkursas finansininko pareigoms užimti (0,5 etato)

Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą papildė Lietuvos romų ir rumunų bendruomenių puoselėjamos tradicijos

Tautinių bendrijų dienos renginiuose Seime aptarti integracijos ir visuomenės sanglaudos klausimai

Klaipėdoje vykęs XIV festivalis „Tautinių kultūrų diena“ subūrė skirtingas tautas ir kultūras